Antimikrobinis atsparumas – kiekvieno iš mūsų atsakomybė
Europos supratimo apie antibiotikus diena kasmet minima lapkričio 18-ąją, kuria siekiama informuoti visuomenę apie grėsmes, kylančias dėl netinkamo antibiotikų vartojimo, o antibiotikus raginama vartoti atsakingai.
Nuo 2015 m. Panevėžio apskrityje yra sudaryta Panevėžio regioninė antimikrobinio atsparumo valdymo grupė, kurios pagrindinis tikslas – dalyvauti Lietuvoje įdiegtoje antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo ir plitimo prevencijos sistemoje, sprendžiant antimikrobinio atsparumo ir antibiotikų suvartojimo valdymo problemas Panevėžio apskrityje.
Pasaulio sveikatos organizacijos tikslas – pripažinti atsparumą antibiotikams globalia (visuotine) sveikatos sistemos problema. Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, įgyvendinamos ir planuojamos įgyvendinti įvairios programos, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas, kuriomis siekiama kontroliuoti antimikrobinio atsparumo vystymąsi, skatinant visuomenę racionaliai naudoti antimikrobines medžiagas.
Stebint antibiotikų vartojimo didėjimą, lygiagrečiai stebimas ir bakterijų atsparumo augimas. Gausus ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas yra varomoji jėga bakterijoms evoliucionuoti, t.y. įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus. Taigi, bakterijos tampa atsparios antibiotikams. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdaliui ligoninėje besigydančių pacientų skiriamas gydymo kursas antibiotikais ir apie 50 proc. šių paskyrimų yra nereikalingi arba paskiriami netinkamai.
Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis fenomenas, kai mikroorganizmai prisitaiko prie jas žudančio vaistų poveikio ir įvairiais būdais geba sumažinti arba panaikinti vaistų efektyvumą gydant ligas. Mikroorganizmų atsparumas antibakteriniams vaistams nėra naujas reiškinys, jis pasireiškė netrukus po pirmųjų antibiotikų atradimo. Pradžioje tai buvo savotiškas mokslinis atradimas, bet vėliau išryškėjo ir klinikinės jo pasekmės – ženkli grėsmė antibakterinio gydymo sėkmei. Pradžioje naujų antimikrobinių vaistų grupių išradimas ir jų molekulių sėkmingas modifikavimas leido tikėtis, kad šie atradimai visuomet bus spartesni už pačių mikroorganizmų kaitą – sugebėjimą tapti atspariems.
Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia daugelis priežasčių, viena iš jų – savigyda. Savigyda antibiotikais – tai neatsakingas antimikrobinių vaistų vartojimas, kai antibiotikai vartojami be gydytojo paskyrimo. Vartojant antibiotikus be gydytojo paskyrimo gali būti parenkamos nepakankamos antibiotikų dozės, nepakankama gydymo trukmė, netinkamas intervalas, parenkamas netinkamas antibiotikas arba antibiotikai vartojami be reikalo, nes esamos ligos neįmanoma išgydyti antibiotikais. Tai sąlygoja bakterijų atsparumo antibiotikams plitimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, antibiotikams atsparios bakterijos kasmet sukelia 25 000 mirčių Europos sąjungos šalyse, taip pat yra išaugusių sveikatos priežiūros kaštų ir prarasto darbingumo priežastis.
Daugiau nei 50 proc. antibiotikų visame pasaulyje yra perkama be recepto, vaistinėse ar iš „gatvės“ pardavėjų. Tyrimų, atliktų Amerikos, Azijos ir Europos šalyse rezultatai rodo, kad nuo 22 proc. iki 70 proc. tėvų turi klaidingų įsitikinimų apie antibiotikų tinkamą skyrimą ir jų veiksmingumą, dažnai vartoja juos be gydytojo paskyrimo. 2012 m. apibendrinęs 28 Europos Sąjungos šalių bei Norvegijos ir Islandijos duomenis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras padarė išvadą, kad antibiotikų suvartojamų visuomenėje kiekis kur kas didesnis nei hospitalinėse įstaigose.
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras 2010 m. atliko antibiotikų vartojimo ypatumų tyrimą Europos Sąjungos šalyse. Didžiausi savigydos mastai nustatyti Rumunijoje, šioje šalyje antibiotikus be gydytojo paskyrimo vartojo 21 proc. respondentų. Lietuva yra antra šalis pagal antibiotikų suvartojimą be recepto, 14 proc. respondentų antibiotikus vartojo be gydytojo paskyrimo. Aukštas savigydos lygis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nustatytas ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje be recepto įsigiję antibiotikų teigė 6 proc., Estijoje -5 proc. respondentų. Likučius nuo ankstesnio gydymo vartojo 5 proc. respondentų Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje – 4 proc.
2009 m. Lietuvoje atlikus savigydos paplitimo tyrimą, nustatyta, kad savigydos paplitimas sumažėjo iki 8 proc., tačiau lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, šis rodiklis išlieka gana aukštas – Skandinavijos šalyse, Olandijoje ir kitose pažangiose šioje srityje šalyse savigydą antibiotikais pripažino tik vienas iš šimto, ar vienas iš dviejų šimtų gyventojų. 50,5 proc. apklaustųjų manė, kad antibiotikai naikina virusus. Tokie statistiniai duomenys patvirtina, jog žinių apie racionalaus antibiotikų vartojimo svarbą ir neteisingo antibiotikų vartojimo žalą Lietuvos gyventojams trūksta ir būtina skleisti informaciją ne tik medikams, bet ir visuomenei.
Kiekvienas mūsų yra atsakingas, kad antibiotikai būtų efektyvūs. Reikia įsisąmoninti, kad ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija, ir ne kiekviena infekcija yra sukeliama bakterijų. Be to, daugelis infekcijų yra savaime praeinančios ir neturi būti gydomos antibiotikais. Svarbu prisiminti, kad gydymo antibakteriniais vaistais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje, o virusų šie vaistai nesunaikina. Galima vartoti tik medikų paskirtus antibiotikus, visada reikia suvartoti visą paskirtą dozę, net pasijutus geriau, nevartoti likusių iš anksčiau antibiotikų, niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis, saugotis infekcijų dažnai plaunant rankas, vengiant glaudaus sąlyčio su sergančiais asmenimis ir laiku skiepytis.
