Antrojo finansavimo konkurso rezultatai: finansavimas paskirtas daliai meno sričių ir kultūros edukacijos, meno žmogaus gerovei bei mėgėjų meno programoms

Paskirtas dalinis finansavimas dailės, tarpdisciplininio meno, operos, muzikinio teatro, etninės kultūros ir tautodailės sritims bei mėgėjų meno, kultūros edukacijos ir meno žmogaus gerovei programoms. Lietuvos kultūros tarybos sprendimu finansuota 210 iniciatyvų, kurioms paskirstyta beveik 940 tūkst. eurų.

Dalinis finansavimas skirta šešių operų sukūrimui ir sklaidai. Šios operos drauge sudaro gana platų stilistinį spektrą, kuris, kaip tikimasi, praturtins Lietuvos operos lauką. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras planuoja pristatyti Lietuvoje gyvai neskambėjusią XX a. klasiką – Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rogeris“ Baroko operos teatras – Henry’io Purcello operą „Fėjų karalienė“, o Vilniaus miesto opera – retai atliekamą XIX a. Camille’io Saint-Saenso operą „Samsonas ir Dalila“. Dalinis finansavimas skirtas ir lietuviškos operos sukūrimui – viešosios įstaigos „Operomanija“ prodiusuojamai Gailės Griciūtės operai „Honey Moon“ ir Gieriaus Kuprevičiaus tezių operai „Liuterio durys“, kuri bus pristatyta bendradarbiaujant su valstybiniu choru „Vilnius“. Be to, finansuota Baroko operos teatro šių metų pradžioje sėkmingai pristatytos operos Georgp Friedricho Händelio operos „Semelė“ sklaida. Operos sričiai šiame finansavimo etape skirta 107 tūkst. eurų.

Muzikinio teatro spektakliams paskirstyti 33 tūkst. eurų. Dalinis finansavimas skirta Vilniaus žydų teatrui muzikinio spektaklio „Paskutinis Vilniaus pranašas“ ir Lietuvos valstybinis simfoniniam orkestrui miuziklo visai šeimai „Benediktas ir žirafa“ sukūrimui. Be to, finansavimas paskirtas Jaunimo miuziklo teatro miuziklo „Rent“ sklaidai regionuose.

Dalinis finansavimas skirta 38 skirtingų žanrų dailės projektams, kuriems paskirstyta daugiau nei 190 tūkst. eurų. 6 iš finansuotų projektų skirti kritinėms refleksijoms ir leidybai, o 16 – regionams: projektai bus įgyvendinami Anykščiuose, Kaune, Kintuose, Klaipėdoje, Ukmergėje, Telšiuose ir Vyžuonėliuose.

Šiame finansavimo etape finansuota 14 tarpdisciplininio meno projektų, kuriems paskirstyti 105 tūkst. eurų. Tarp finansuotų projektų jau tradiciniu tapęs Tarptautinis Vilniaus šviesų festivalis „Beepositive“, meno ir edukacijos centro „Rupert“ jaunųjų Lietuvos menininkų projektai ir edukacinė programa „Neprivalo būti kaip įprasta“, Jono Meko vizualiųjų menų centro tarpdisciplininių parodų ciklas, Šiuolaikinio meno sklaida „POST“ galerijoje ir daugelis kitų, tarp kiurių, kaip jau tapo įprasta, daugiausia – parodos. Tarpdisciplininio meno projektai bus įgyvendinami Kartenoje, Kaune, Molėtuose, Neringoje, Vievyje, Šiauliuose, Utenoje, Vilniuje ir Žeimiuose.

Kultūros edukacijai skirtoje programoje finansuoti 43 itin skirtingi, skirtingų bendruomenių ir visuomenės grupių poreikius atliepiantys projektai. Šiame finansavimo etape edukacinėms veikloms paskirstyti 210 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios programos projektų vykdytojų – kultūrų centrai ir bibliotekos. Tarp finansuotų projektų išsiskiria Žemųjų Šančių bendruomenės projektas „Vaizduotės inžinierių autobusas“, kuris apjungia dizaino, teatro ir mechanikos sritis. Tai po skirtingas miesto erdves keliaujantis autobusas-kūrybinė platforma, įtraukiantis miesto bendruomenę į įvairias veiklas. Paminėtinas ir Šiaulių dailės galerijos projektas „Menopolis“, įtraukianti vaikus į teatro, kino, animacijos, vizualiųjų menų kūrybinius užsiėmimus. Mažai žinoma apie kurčiųjų kultūros raidą ir istoriją, todėl Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras planuoja parengti dvikalbį kurčiųjų kultūrą pristatantį leidinį ir mobiliąją aplikaciją, paverčiančią lietuvių kalbą gestų kalba. O „Idėjos miestui“ planuoja surengti Akmenės miesto bendruomenės pažangos forumą „Išjudinkime akmenis“, į kurį bus siekiama įtraukti Akmenės miesto bendruomenę, kviečiama išbandyti naujausius kultūrinių industrijų veiklos modelius. Ir tai tik keletas iš itin plataus spektro finansuotų kultūros edukacijos projektų, kuriuos planuojama įgyvendinti dar šiemet.

Programa Menas žmogaus gerovei yra skirta sudaryti sąlygas įgyvendinti projektus, kurie didina socialinės, kultūrinės bei sveikatos sričių sanglaudą, prisideda prie teigiamo meno poveikio žmogaus sveikatai ir gerovei. Todėl didžioji dalis projektų skirti negalią turintiems ar sveikatos sutrikimus patiriantiems įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojams, taip pat jautrioms socialinėms grupėms. Tarp finansuotų projektų daugiausia teatro, vizualiųjų menų, muzikos, literatūros ir amatų projektų. 31 finansuotam projektui paskirstyta beveik 130 tūkst. eurų.

Etninės kultūros ir tautodailės sritims šį kartą paskirstyta 212 tūkst. eurų, dalinis finansavimas skirtas 48 skirtingiems projektams. Planuojami įgyvendinti ilgalaikiai ir nauji projektai, padedantys puoselėti etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą (festivaliai, mugės, bendruomenių ir kalendorinės šventės, skulptūros ir dailės plenerai, kt.), taip pat etninės kultūros ir tautodailės paveldo fiksavimo, kaupimo ir apsaugos, tyrimų ir leidybos bei sklaidos ir edukacijos projektai (edukaciniai mokymai, konkursai, vasaros stovyklos, konferencijos ir kt.).Didžioji Lietuvos kultūros tarybai pateiktų iniciatyvų dalis – susijusi su Lietuvos regionų tematika ir specifika, dauguma pateiktų paraiškų buvo orientuotos į pramoginių renginių (festivalių, mugių, bendruomenių ir kalendorinių švenčių, konkursų ir kt.) organizavimą. Paminėtini etninės kultūros ir tautodailės projektai Lietuvos dailės muziejaus paroda ir katalogas „Tradicinė apranga ir tautinis kostiumas“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto planuojama išleisti Viktorijos Daujotytės knyga „Prigimtinės kultūros ratilai“, muzikos ir vaizdo įrašų leidybos projektai

Didžioji dalis šiame konkurse finansuotų mėgėjų meno projektų – tęstiniai ir turintys gilias tradicijas, pavyzdžiui Švenčionių miesto kultūros centro Regioninis liaudiškų kapelų ir kaimo muzikantų festivalis „Ant Sarios krantų“, Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja” projektas IV-asis respublikinis jaunųjų muzikos atlikėjų konkursas-festivalis „Perliukai“, 24-oji regioninė Dainavos krašto folkloro šventė, šiemet skirta Tautinio kostiumo metams, XVIII Berniukų chorų festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ ir kt. Daugiausia finansuota tapdisciplinio mėgėjų meno ir mėgėjų teatro projektų, taip pat dalinis finansavimas skirtas vokalinių ansamblių, etninės kultūros ir tautodailės, liaudies šokių, folkloro, kapelų, orkestrinės ir chorų mėgėjų muzikos, fotografijos, ir kitų mėgėjų meno sričių projektams. Iš viso šiame finansavimo etape finansuoti 27 mėgėjų meno projektai, kuriems paskirstytas 81 tūkst. eurų.

Šiame finansavimo etape kultūros ir meno iniciatyvoms planuojama paskirstyti kiek daugiau nei 5 mln. eurų, sritims ir programoms juos paskirstant daugmaž po lygiai, t. y. maždaug po 2,5 mln. eurų. Iš viso 2017 m. LKT planuoja paskirstyti apie 17 mln. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų. Maždaug du trečdaliai šios sumos – kiek daugiau nei 11 mln. eurų – jau buvo paskirstyti pirmajame finansavimo etape. Visus antrojo finansavimo konkurso rezultatus planuojama paskelbti iki birželio pradžios.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, menotyrininkė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, tautinių mažumų atstovė, filosofė, dailės kritikė Pillė Veljataga, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys ir fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas.