Anykščiai – obuolių sostinė?

Obuolį galima vadinti Anykščių simboliu. Pirmoji, su obuoliais susieta šventė, būna pavasarį – žydinčių sodų poezijos popietė. Atėjus rudens lygiadieniui, anykštėnai tradiciškai švenčia derliaus šventę, kuria prieš porą metų pavadino „Obuoline“. Frazė „obuoliais kvepiantis miestas“ nėra banali. Kaip kitaip dar būtų galima pasakyti apie miestą, vienintelį Lietuvoje, kur miesto centre gali giliai įkvėpti svaiginančio obuolių kvapo, pamatyti ilgiausias eiles mašinų, pakrautų raudonskruosčiais obuoliais.

„Anykščių vyno gamykla, – didžiausia Lietuvoje obuolių supirkėja ir perdirbėja. Tiesa, po privatizacijos teliko gamyklą tebešlovinantis vynas „Voruta“ ir gražūs prisiminimai apie buvusią šlovę ir apie 500 darbo vietų anykštėnams. Šiai dienai didžiausią produkcijos dalį sudaro obuolių sulčių koncentratas, daugiausiai realizuojamas užsienyje. Jo gamybai naudojami iš visos respublikos superkami obuoliai. Produkcija perkama iš supirkėjų arba tiesiogiai iš stambiųjų obuolių augintojų. Kainos sutartinės. Kadangi metų laikai tarsi pasislinko per keletą savaičių, tai s šiemetinis derliaus supirkimas vyks, ko gero, iki lapkričio mėnesio pabaigos. Tad lyginti šių metų derlių su pereitų metų dar sunku,“ – „Šilelį“ informavo AB „Mineraliniai vandenys“, kuriems šiandieną priklauso Anykščių vyno gamykla, atstovė ryšiams su visuomene Vaida Budrienė. Atstovė spaudai dar paminėjo, kad šiuo metu ruošiami planai, tiriamos galimybės atgaivinti vyno gamybą, tuo suteikdama vilčių darbo neturintiems anykštėnams.

Sutikti gamybininkai apie obuolių derlių nieko konkretaus pasakyti negalėjo, nes, pasak jų, sodai dera ne nuo mūsų norų, o pagal gamtos dėsnius. Nedideliuose, greta sodybų augančiuose soduose, šie metai gausiu derliumi nepasižymėjo. O koks obuolių derlius sodininkystės ūkiuose? Kalbamės su stambiausio rajone ūkio AB „Ažuožerių sodai“, direktoriumi Jonu Janišiu.

– Daugelis sodininkų skundžiasi prastu obuolių derliumi mažesniuose soduose. Kaip galėtumėte palyginti šių metų derlių su pernykščiu?

– Šiemet mūsų sodų derlius maždaug du kartus didesnis nei pernai.

– Kodėl taip? Juk virš jūsų sodų nėra išskirtinių gamtinių sąlygų?

– Šiais metais pakeitėme sodų priežiūros technologiją. Bendradarbiavom su Lenkijoje esančia firma, konsultuojančia sodininkystės klausimais. Vadovavomės jų rekomendacijomis. Ženkliai pagerėjo vaisių derlius bei kokybė. Obuolių nepuolė rauplės ir kenkėjai, kurių po šiltos žiemos būna tikrai daug.

– Ar padidėjo naudojamų chemikalų kiekis?

– Pagal šią technologiją naudojame tuos pačius chemikalus, tik brangesnius ir geresnės kokybės. Cheminiai preparatai naudojami pavasarį, prieš žydėjimą, žydint, tuoj po žydėjimo. Vėliau, augant vaisiams, nebepurškiama. Įsitikinome, kad naudojant tokią technologiją, obuoliai užauga geresnės kokybės, nei pagal anksčiau naudotą.

– Kokį plotą užima jūsų sodai?

– Turime didžiausius rajone sodus – 170 ha. Naujuose žemaūgiuose soduose, dera desertinių rūšių obuoliai. Senuose soduose auga tradicinės senosios veislės.

– Kalbant skaičiais, kokio derliaus tikitės?

– Numatom surinkti daugiau nei 3 000 tonų. Dabar skiname desertinius „Ligol“, „Golden“, „Ladela“, „Alva“ veislių obuolius. Baigiame pripildyti visas turėtas saugyklas, skirtas ilgalaikiam saugojimui. Šiemet naujame sandėlyje pristatėme dar dvi. Artimiausiu metu pradėsime derlių krauti į jas. Tačiau ir jas per keletą dienų užpildysime. Teks išnaudoti palėpę obuoliams laikyti. Į ją sukrausime obuoliu, skirtus realizuoti artimiausiu laiku.

– Studentai į talkas jau nebevažiuoja. Ko gero anykštėnų, norinčių papildomai užsidirbti, netrūksta?

– Pastoviai turime apie 30 darbuotojų. Dabar, sezono metu, skinant ir renkant obuolius, priimame dar apie 90 žmonių. Visi, kas nori dirbti ir uždirbti, naudojasi proga. Už kilogramą surinktų obuolių mokame po 3 centus, skintų – po 4 centus. Žmonės uždirba iki 40-50 € per dieną.

– Kaip realizuojate derlių? Ar parduodate obuolius užsienio šalims?

– Apie 2 000 tonų parduosime Anykščių vyno gamyklai. Desertinių veislių obuolius realizuojame per prekybos tinklą IKI, Utenos kooperatyve, vežame į ūkininkų turgus Vilniuje bei kituose miestuose. Be abejo, gaminsime sultys. Lenkų siūlomos supirkimo kainos beveik tokios pat, tad jiems parduoti neapsimoka. Lietuviški obuoliai lieka Lietuvoje.

2011 metais greta AB „Ažuožerių sodai“ pradėjo veikti moderni sulčių spaudykla. Tuo metu į specialius plastikinius maišelius pakuojamos, pasterizuojamos ir iškart paruošiamos žiemai sultys, buvo naujovė. Šeimininkėms nebereikėjo plauti stiklainių, kaitinti. Prie spaudyklos nusidriekdavo didžiulės eilės. Šiandieną eilėje išvysime 3 – 4 mašinas. Ar tai spaudykla pradėjo našiau dirbti, ar norinčių nėra? Apie tai ir kalbamės su Žemės ūkio kooperatyvo „Ažuožerių sultys“ vadovu Rimantu Butvydu.

– Buvo įprasta matyti ilgas nutįsusias eiles prie spaudyklos durų. Kodėl šiemet jų nėra?

– Pradėjome dirbti 2011 metais. Buvome vieni pirmųjų, teikiantys tokią paslaugą.   Gaminame sultis ir jas užkonservuojame žiemai trijų arba penkių litrų pakuotėse. Kartu su obuoliais spaudžiame burokus, moliūgus, vynuoges, morkas – kaip kas pageidauja. Vienos trijų litrų pakuotės kaina 1,80 €, penkių litrų – 2,30 €. Pirmosios linijos pajėgumas buvo 500 litrų per valandą. 2013 m. pasistatėme naują liniją ir šiuo metu galime gaminti 2 000 litrų per valandą. Tokių eilių, kaip pradžioje, daugiau tikrai nebebus. Be to atsirado daugiau konkurentų Utenoje, Ukmergėje ir kitur. Žmogus važiuoja, kur jam arčiau ir patogiau. Anksčiau visi važiuodavo pas mus. Tiesa, turime nuolatinių klientų, kurie jau nuo pradžios naudojasi tik mūsų paslauga.

– Ar nuolatiniam darbui užtenka gyventojų atvežamų obuolių?

– Sezono metu pageidaujančių spausti sultis užtenka, tačiau pagrindinis žaliavos tiekėjas yra AB „Ažuožerių sodai“. Kartais atveža obuolius spausti ir iš toliau. Štai vakar dešimt tonų atsivežė   alytiškiai. Atvažiuoja iš Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų.

– Kodėl nesuperkate obuolių iš gyventojų?

– Obuolių nesuperkame, nes sulčių gamybai jie netinkami. Turime savo sodą, kuriame auginame desertinių veislių obuolius. Pagrinde sultims naudojame obuolių „Auksi“ rūšį. Iš gyventojų superkame įvairias uogas. Daugiausia juoduosius serbentus ir avietes.

– Kur realizuojate savo produkciją? Gal pradedate prekiauti užsienyje?

– Prekybos tinklai „Vinoteka“, „Rimi“, „Norfa“ yra pagrindiniai mūsų pirkėjai. Nemažai produkcijos realizuojame prekybos centruose, tokiuose kaip „Prisma“ ir kituose. Prekiaujame Lietuvoje, nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad prekyba užsienyje būtų pelningesnė, tačiau tam būtini žymiai didesni gamybiniai pajėgumai. Linija turėtų perdirbti ne mažiau, kaip dešimt tonų obuolių per valandą. Tokiems produkcijos kiekiams neturime pakankamai kokybiškos žaliavos.

Visai šalia, už kelių šimtų metrų, įsikūrusi ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“, taip pat augina obuolius. Pakalbinome jos vadovą Juozą Petraitį.

– Kaimynai džiaugiasi gausiu obuolių derliumi. Kaip derėjo jūsų sodai?

– Obuoliai nėra mūsų bendrovės vienintelė veikla. Soduose auga kriaušės, slyvos. Turime dešimt hektarų uogynų. Auginame bulves, grūdines kultūras. Kadangi sodai užima tik 40 hektarų, tad auginame išskirtinės kokybės vaisius, pagal programą „Tausojanti aplinką“. Pagal ją neleidžiama daugiau nei du kartus naudoti tuos pačius chemikalus. Pomedžius purškiame tik pusę vegetacinio periodo – tris mėnesius, o vėliau piktžoles naikinamos mechaniniu būdu. Medžius purškiame tik kovai su rauple prieš pat žydėjimą ir tuoj po žydėjimo.

– Kadangi vaisiai išskirtinės kokybės, tai didžiąją dalį obuolių tiekiame darželiams ir mokykloms. Taip pat vežame į turgus bei parduotuves Vilniuje, Utenoje ir kituose miestuose. Apie 80 tonų krituolių pardavėme Anykščių vyno gamyklai. Į vieną saugojimo kamerą su sumažintu deguonies kiekiu jau sudėjome 150 tonų obuolių, skirtų ilgesniam saugojimui. Ją numatome atidaryti tik balandžio mėnesį. Dabar baigiame prikrauti antrą kamerą.

– Jūs taip pat turite ir sulčių spaudyklą.

– Sulčių spaudykla reikalinga daugiausia savo reikmėms. Be abejo, teikiame paslaugą ir visiems norintiems. Darbo mažiau nei pernai, tačiau turime savo pastovių klientų, tad vos spėjame suktis.

– Minėjote, kad viena Jūsų bendrovės veiklos kryptis – sodinukų auginimas. Ar didelis medelynas ir kokius medelius auginate?

– Medelynas užima apie keturis hektarus. Auginame įvairius medelius: kriaušes, slyvas, vyšnias, taip pat ir vaiskrūmius. Dalį medelių parduodame vietoje arba turguje gyventojams. Dalis sodinukų skirta savo sodo atsodinimui, nes būna pažeistų ir nušalusių medžių. Turime didelį užsakymą iš sodininkystės ūkio. Įdomu tai, kad pageidaujamos senosios lietuviškos medžių veislės su antaninės obels poskiepiu. Tradicinės veislės žymiai atsparesnės šalčiui, labiau prisitaikę prie mūsų klimato, – pasakojo J. Petraitis.

Tad drąsiai visiems atvykstantiems ir atvyksiantiems svečiams Anykščius galime pristatyti, kaip obuolių sostinę. Nes čia keletą mėnesių miesto centras kvepia obuoliais, nes čia galima įsigyti įvairiausių veislių medelių, obuolių, obuolių sulčių, obuolių vyno. Belieka tik tikėtis, kad, laikui bėgant, atsiras ir nedidelė jauki kavinukė, kurioje miesto svečiai galės paragauti obuolių sūrio, keleto rūšių obuolių pyrago, atsigerti obuolių sulčių ar paskanauti natūralaus obuolių vyno.