Anykščių regioninio parko ir Anykščių miškų urėdijos pastangomis bus išsaugota Vėjalandės šilagėlės augimvietė
Anykščių regioninio parko direkcija žiemos metu tęsia gamtotvarkinius darbus išsaugant Lietuvos Raudonosios knygos augalų rūšis. Šį kart turėjome sutelkti pastangas su Anykščių miškų urėdija ir sugalvoti, ką gi galėtume padaryti, kad neišnyktų Vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens (L.) Mill.) Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Tai yra saugomas, daugiametis, dekoratyvus, vėdryninių šeimos žolinis, 20–45 cm aukščio augalas, stiebas apaugęs tankiais plaukeliais. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais violetiniais žiedais. Lietuvoje Vėjalandė šilagėlė paplitusi netolygiai. Iki šiol Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 100 Vėjalandės šilagėlės augaviečių, bet individų skaičius jose yra mažas. Vėjalandė šilagėlė yra sausų, smėlėtų buveinių augalas. Dažniausiai įsikuria sausuose pušynuose, jų pakraščiuose, smiltpievėse, šlaitų pievose. Augalas yra šviesomėgis, todėl geriausiai auga atvirose vietose arba ten, kur yra silpnas pavėsis. Vėjalandėms šilagėlėms ypač svarbu, kad buveinė būtų gerai apšviesta ir įšildoma pavasarį, augalui žydint. O Anykščių šilelyje vienas miško sklypas užimantis 13,8 ha plotą yra išskirtas būtent šios rūšies apsaugai. Čia Anykščių miškų urėdija jau yra vykdžiusi sanitarinius kirtimus, kurie labai prisidėjo šviesinant buveinę.
Kadangi, Vėjalandė šilagėlė mezga nedaug vaisių, sėklomis dauginasi tik esant tam tikroms sąlygoms, todėl plinta labai lėtai. O Anykščių šilelyje lankosi ir nemažai grybautojų, uogautojų, todėl stebėjome ir tiesiogiai daromą neigiamą įtaką augavietės išlikimui kuomet buvo kasami jų kerai ar skinami žiedai bei intensyviai mindoma paklotė. Kuo augavietėje mažiau individų, tuo individo sunaikinimas kelia didesnę grėsmę jos gyvybingumui. Tam sustabdyti irgi yra priemonių vykdant buveinių inspektavimą, nes už Raudonosios knygos rūšies sunaikinimą yra skiriamos nemažos baudos, kuris būtinai turi būti derinamas ir su gyventojų ekologiniu švietimu. Tačiau šiuo metu ten, kur yra stebėta didelė šių augalų sankaupa, didesnė grėsmė kilo šiai Raudonosios knygos rūšiai būtent dėl apšvietimo trūkumo, dėl pomiškyje įsigalėjusių eglių. Ši buveinė turėtų būti ne tik gerai apšviesta, bet ir įšildoma pavasarį, kai Vėjalandės šilagėlės pradeda žydėti. Tačiau, jei leistume įsigalėti eglaitėms, buveinė ir saugoma rūšis, kuri labai jautri konkurencijai, būtų pasmerkta išnykimui. Todėl buvo priimtas sprendimas eglaites pašalinti Vėjalandės šilagėles vardan!
Labai nuoširdžiai norime padėkoti Anykščių miškų urėdijos urėdui Sigitui Kinderiui už bendradarbiavimą ir supratingumą bei Pavarių girininkijos girininkui Žydrūnui Sebeikai už greitai suorganizuotus ir tiksliai atliktus miško kirtimo darbus. Manau, kad jau šį pavasarį visi kartu galėsime pasidžiaugti išsaugota Vėjalandės šilagėlės populiacija!
