Anykščiuose – trūkstamas ryšys tarp funkcijos ir gamtos
Ilgainiui Anykščiai tapo vienu gražiausių Lietuvos miestų, sutraukiančių daugybę vietinių ir užsienio turistų. Vis dėlto miesto valdžia vis dar regi potencialo tobulėti, o idėjų ateities projektams ieškos konkurse „Išmanusis miestas 8“.
Trūkstamas ryšys tarp funkcijos ir gamtos. Taip pasirinktą teritoriją tarp Anykščių miesto centrinio stadiono ir Šventosios upės rekreacinio centro „Būti visiems kartu“ vadina VILNIUS TECH universiteto studentė Greta Kišūnaitė, kurios darbo vadovas yra Gintaras Čaikauskas.
„Ši teritorija yra apsupta gamtos. Tai lyg trūkstamas ryšys tarp funkcijos ir gamtos. Mano pasirinkta teritorija yra potenciali įveiklinti ir to ryšiui sukurti. Tai yra potenciali vieta įleisti gamtą į mūsų kasdienybę, siekiant surasti proto, kūno ir dvasios balansą, nes gamta yra visko viršūnė, visko mokytoja. Įveiklinę mums suteiktus gamtos stebuklus, savo gyvenimą galime padaryti kokybiškesnį, išmanesnį bei tvaresnį“, – įsitikinusi mergina.
Ji įsitikinusi, kad nors ir jos pasirinkta teritorija siejama su negalią turinčių žmonių integracija, vizijoje neturėtų būti dar vienas neįgaliųjų centras.
„Tai turėtų būti vieta, kur šie žmonės pasijustų visaverčiais tarp kitų žmonių“, – sako G. Kišūnaitė.
Ji pasakoja, kad pasaulis vis labiau žengia tvarumo keliu, ne išimtis ir Lietuva. Tai esą diktuoja tam tikrus aspektus, kaip miestai atrodys ateityje.
„Ateities miestas – kaip organizmas, ilgainiui prisitaikantis prie gyvenimo ritmo. Išmanusis miestas, mano nuomone, ir toliau reaguos į ateities problematiką arba tą dieną svarbius aspektus. Konkrečiai apibrėžti ateities miestą nėra įmanoma, nes jis auga kartu su mumis, keičiasi kartu su pasauliu.
Kuo toliau, tuo labiau žmogus vertina gamtą. Kiekvienas norėtume gyventi mieste, erdvėse, kurios kontaktuotų su gamtiniais elementais ir žaliosiomis erdvėmis. Žmogus – pagrindinis vaidmuo, miestas – mūsų scena. Prie išmanumo, žinoma, prisideda technologijos, tvarumo sprendimai, teritorijų funkcionalumas, bet išmanusis miestas daugiausia dėmesio turėtų kreipti į proto, kūno ir dvasios balansą“, – sako G. Kišūnaitė.
Greta atskleidžia, kad, nors tai ir skamba banaliai, kurti ją įkvepia pati kūryba ir sprendimų ieškojimas. Ji sako, kad stengiasi nesilygiuoti į kitus kūrėjus.
„Žaviuosi jais, pastebiu tam tikrus aspektus, mokausi iš kitų kūrėjų, bet besistengdami lygiuotis į ką nors dažniausiai užsidarome. Jaučiu malonumą ieškodama ir atrasdama, – tai darydama iš savęs. Žinoma, yra principų, kuriuos vieni panaudojame geriau nei kiti, bet, mano nuomone, kūryba tuo ir yra žavi – savo individualumu“, – įsitikinusi G. Kišūnaitė.
