Apgalvotų apsinuodijimų nemažėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Radviliškio skyriaus duomenimis, 2016 m. Radviliškio rajone užregistruoti 42 neinfekciniai apsinuodijimai, iš jų: 29 –  medikamentais, 4 – alkoholiu su medikamentais, alkoholiu ir 8 – smalkėmis.

Lyginant paskutinių trijų metų neinfekcinių apsinuodijimų suvestinę, apsinuodijimų kreivė šiek tiek žemėja. 2015 m. Radviliškio rajone iš viso buvo užregistruoti 53 apsinuodijimų atvejai: 29 –medikamentais (iš jų –  vienas 9 metų amžiaus vaikas), 15 – alkoholiu su medikamentais ar alkoholiu (iš jų 7 vaikai nuo 13 iki 17 metų amžiaus), 2 – narkotinėmis medžiagomis, 5– cheminėmis medžiagomis, 2 – smalkėmis.

2014 m. Radviliškio rajone iš viso buvo užregistruotas 61 apsinuodijimas, iš kurių net 46 proc. sudarė  apsinuodijimai medikamentais (iš jų 6 vaikai nuo 2 iki 4 metų amžiaus), 34 proc. –  apsinuodijimai alkoholiu su medikamentais, 10 proc. – alkoholiu (15–17 metų amžiaus vaikai), 3 asmenys apsinuodijo insekticidais, du – grybais, vienas – buitine chemija.

Nors bendras neinfekcinių apsinuodijimų atvejų skaičius rajone mažėja, tačiau apgalvotų, tyčinių apsinuodijimų, kai siekiama nusižudyti, 2016 m. padaugėjo. 2014 m. apgalvoti apsinuodijimai sudarė 70 proc. visų apsinuodijimų, 2015 m. – 62 proc., tuo tarpu 2016 m. – 73 proc. Dažniausiai įvardijamos apsinuodijimo priežastys: depresija, nusivylimas gyvenimu, nematymas prasmės gyventi.

Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, maisto produktais, grybais, augalais, alkoholiu, vaistais, chemikalais, narkotikais. Nuodai į žmogaus organizmą patenka per burną, kvėpavimo takus, per odą ar gleivinę. Apsinuodijimo laipsnis priklauso ne tik nuo nuodingos medžiagos dozės, bet ir nuo žmogaus amžiaus, organizmo jautrumo, taip pat nuo patekimo į organizmą būdo. Pagal pobūdį apsinuodijimo atvejus būtų galima suskirstyti į sąmoningo (apgalvotą) ir atsitiktinio apsinuodijimo. Sąmoningu apsinuodijimu laikomas apsinuodijimas tam tikromis toksinėmis medžiagomis, tokiomis kaip alkoholis, narkotinės medžiagos, medikamentai, jais piktnaudžiaujant.

Skaudžiausi – atsitiktiniai apsinuodijimai, nuo kurių dažniausiai nukenčia mažamečiai vaikai. Medikamentai ar kitos buityje naudojamos nuodingos medžiagos vaikams į rankas patenka dėl nepakankamos jų priežiūros ir netinkamo nuodingų medžiagų laikymo. Vaikai, būdami smalsūs ir bent akimirkai palikti be priežiūros, mėgina viską, ką randa, dėti į burną ir ragauti. Taip apsinuodija tėvų ar senelių vartojamais vaistais, paliktais lengvai vaikams pasiekiamose vietose, nesaugiai laikoma buitine chemija (skalbikliai, valikliai, balikliai) ar kitais chemikalais (dažniausiai įvairiausios paskirties pesticidai).

Jeigu apsaugoti žmogų nuo savižudybės tikrai sudėtinga, tai išvengti atsitiktinių apsinuodijimų galima. Tam būtina laikantis elementarių saugumo taisyklių:

• nevartokite vaistų vaikų akivaizdoje, nevadinkite jų saldainiais ar vitaminais;
• buityje naudojamus chemikalus (skalbimo, valymo priemones) nelaikykite vaikams pasiekiamose vietose;
• pavojingas medžiagas laikykite tik originaliose pakuotėse, nepilkite į ne tam skirtas talpas, butelius (ypač skirtus gaiviesiems gėrimams ir maistui laikyti);
• nemaišykite skirtingų valiklių – įvykus cheminei reakcijai į aplinką gali patekti nuodingų junginių;
• dirbdami su chemikalais naudokite asmenines apsaugos priemones (pirštines, tinkamus drabužius ir kt.);
• prieš naudodami chemikalą atsižvelkite į etiketėje nurodytą informaciją ir įspėjamuosius ženklus. Šių produktų etiketės suteikia mums naudingos informacijos apie produkte esančių cheminių medžiagų rūšį, su konkrečiu produktu susijusius pavojus, saugų cheminės medžiagos naudojimą;
• informuokite, švieskite vaikus apie alkoholio ir narkotikų žalą.