Apginta vaikų teisė rinktis ugdymo įstaigą
Panevėžio miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos kitų rajonų vaikams turi būti prieinamos ir be susitarimų tarp savivaldybių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 11 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtintos Vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo mokyklų grupes ugdytis pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas tvarkos aprašo nuostatos prieštarauja įstatymams.
Šiose nuostatose numatyta, kad kitose savivaldybėse registruoti vaikai į miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimami ir ugdomi daugiau nei 20 valandų per savaitę, tik jei sudaryta sutartis su kita savivaldybe dėl išlaidų apmokėjimo.
Tokį sprendimą dėl ginčijamos aprašo nuostatos 2014 m. lapkričio mėn. buvo priėmęs ir Panevėžio apygardos administracinis teismas, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė pasinaudojo teise apskųsti šią nutartį aukštesniajam teismui.
Teisminiai ginčai prasidėjo 2014 m. vasario mėn., kai Panevėžio miesto savivaldybės taryba atsisakė vykdyti Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje Rasos Šošič siūlymą naikinti neteisėtą Aprašo nuostatą.
Panevėžio apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Panevėžio miesto taryba, nustačiusi sąlygą, jog registruoti kitose savivaldybėse vaikai tuo atveju, jeigu jų ugdymo trukmė viršija nustatytą, t. y. 20 valandų per savaitę trukmę, priimami ir ugdomi Panevėžio miesto savivaldybės mokyklose, vykdančiose priešmokyklinį ugdymą ir ikimokyklinį vaikų ugdymą tik esant sutarčiai su kita savivaldybe dėl išlaidų už vaiko ugdymą apmokėjimo, neteisėtai apribojo asmens laisvę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti. Tai prieštarauja Švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
LVAT nutartyje pabrėžiama, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas, todėl tenkinti Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą nėra pagrindo.
„Labai gerai, kai savivaldybės ikimokyklinio ugdymo reikalus aptaria sutartyse, tačiau tokios sutarties tarp savivaldybių nebuvimas negali būti kliūtimi vaikams lankyti pasirinktą ikimokyklinio ugdymo įstaigą“, – tvirtino Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje.
R. Šošič sakė sulaukianti klausimų – ar LVAT priėmus šią nutartį, savivaldybės, iš kurių vaikai ateina į miesto ugdymo įstaigas, nebeprivalės už tai mokėti.
„Noriu pabrėžti, kad tai, kaip bus vykdomi tarpusavio atsiskaitymai – savivaldybių, o ne darželinukų ir jų tėvų reikalas. Tai reiškia, kad vaikų priėmimą reglamentuojančiose tvarkose negalimos nuostatos, ribojančios vaiko teisę rinktis ugdymo įstaigą tik dėl to, kad savivaldybės nepasiraišusios apmokėjimo už jų ugdymą sutarčių. Manau, kad savivaldybės šiuos klausimus geranoriškai išspręs tarpusavyje, į tai neįtraukdamos darželinukų ir jų tėvų“, – sakė Vyriausybės atstovė.
Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio rajono savivaldybė bendradarbiavimo sutartis dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų ir neformaliojo ugdymo paslaugų teikimo pasirašo nuo 2011 metų kas dvejus metus. Atsižvelgiant į vaikų skaičių šios sutartys kasmet atnaujinamos.
