Apie alkoholio kontrolės įstatymo pataisas – susitikime su Seimo nariais

Prieš apsisprendžiant dėl siūlomų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų būtina rimtai įvertinti visus niuansus – sako su klaipėdiečiais Seimo nariais susitikęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Itin daug ginčų kyla dėl siūlymų drausti prekiauti alkoholiu viešų renginių metu.

„Seimas turi išgirsti, kad tokio įstatymo priėmimas be plačios diskusijos su bendruomene, būtų daugiau nei neracionalus žingsnis. Dabar išgirsti tik pasisakiusieji už draudimus. Situaciją būtina įvertinti visais aspektais ir priimti tokį įstatymą, kurio vėliau nereikėtų tobulinti. Kalbame ne vien apie Jūros šventę, bet ir apie Klaipėdai bei kitoms pajūrio savivaldybėms aktualius draudimus, pavyzdžiui prekybą alkoholiu lauko kavinėse paplūdimiuose“, – Seimo nariams sakė V. Grubliauskas

VšĮ „Klaipėdos šventės“ atstovai Seimo nariams pristatė oficialią statistiką bei dėl planuojamų pokyčių galimai kilsiančias problemas. Anot įstaigos direktoriaus Romando Žiubrio, atsižvelgiant į trims metams rengiamus strateginius planus, su Jūros šventės rėmėjais yra pasirašomos ilgalaikės sutartys, šventę remiantys alkoholio gamintojai kartu remia ir kitus renginius, tarp kurių ir tokie, kuriuose alkoholiu neprekiaujama. Įsigaliojus draudimams prekiauti alkoholiu, Jūros šventei gresia netekti apie 60 tūkstančių eurų. Be to, šventei skiriami ir tie pinigai, kuriuos į savivaldybės biudžetą už leidimą prekiauti alkoholiu sumoka prekybininkai – iš šios rinkliavos gaunama apie 39 tūkstančius eurų. Šventės rengėjai teigia sąmoningai siekiantys, kad mažėtų alkoholio vartojimas – lyginant su 2010 metais laikinų kavinių skaičius yra sumažėjęs dvigubai, 2016 metais šventės teritorijoje, kuri apima 73 hektarus, veikė 31 laikina kavinė, dauguma jų sukoncentruotos Kruizinių laivų terminale bei Danės skvere, tad norintys tikrai gali rasti zonų be alkoholio, yra ir speciali zona be alkoholio, skirta vaikams. Alkoholį pardavinėjantys prekybininkai savo asortimente privalo turėti ir nealkoholinio alaus, kad žmonės jį galėtų pasirinkti kaip alternatyvą alkoholiui.  Priminta ir tai, kad šventės zonoje draudžiama prekyba stiklinėje taroje, o į šią teritoriją įeinančios parduotuvės, dažniausiai apsisprendžia ne išrūšiuoti asortimentą, o apskritai uždaryti savo alkoholio skyrius.

Pagal oficialią statistiką, per tris Jūros šventės dienas išgeriama apie 50 tonų alaus, tad skaičiuojant, kad šventėje apsilanko apie 400 tūkstančių žmonių ir darant prielaidą, kad alkoholį vartoja apie 100 tūkstančių, nes likusią dalį sudaro vaikai ir alkoholio nevartojantys suaugusieji, vienam asmeniui per tris dienas tenka po bokalą alaus.

„Nenorime, kad alkoholis būtų tiesmukiškai draudžiamas, o siūlome ieškoti kitų, kad ir sudėtingesnių kelių, kaip žmones išmokyti kultūringai švęsti, ką Jūros šventė ir daro“, – sako R. Žiubrys.

„Už save turi kalbėti faktai, o ne jų interpretacija. Niekas nekvestionuoja, kad alkoholizmas šalyje yra problema, diskusija kyla dėl būdų, kaip su tuo kovoti. Miestas tai daro nuosekliai ir toliau tai darys. Tačiau turbūt Lietuvai užtenka vienų Naisių ir vienos Klaipėdos, nebandykime klonuoti nei vieno, nei kito“, – sako V. Grubliauskas.

Pas merą lankęsi Seimo nariai informavo, kad Seimas dėl įstatymo pakeitimų greičiausiai apsispręs gegužės pabaigoje. Jei siūlomiems pakeitimams būtų pritarta, jie įsigaliotų nuo kitų metų.