Apie jaunimo problemas – prie apskrito stalo

Įgyvendinant 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ programos projektą „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargždų mieste“, suorganizuota apskrito stalo diskusija apie atvirų jaunimo erdvių, kurios skatintų sveikesnę jaunimo aplinką, plėtros galimybes rajone.

Planuojamas jaunimui teikiamų paslaugų žemėlapis

Diskusijoje dalyvavo Savivaldybės tarybos nariai, Jaunimo reikalų tarybos atstovai, Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos, Švietimo, Kultūros, Vaiko teisių apsaugos skyrių, Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, jaunimo organizacijų, kaimo bendruomenių, atvirų jaunimo erdvių vadovai.

Tarpžinybinio bendradarbiavimo plėtra yra itin svarbus projekto uždavinys, siekiant mobilizuoti valstybines ir nevyriausybines institucijas, tarnybas, organizacijas, dirbančias jaunimo srityje ir kartu spręsti aktualias socialines jaunimo problemas.

Projekto vadovė, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Adelija Radžienė pristatė tarpžinybinio bendradarbiavimo planą 2015 m. Jame numatyta gegužės mėnesį surengti tarpžinybinio bendradarbiavimo konferenciją, sudaryti jaunimui teikiamų paslaugų Gargžduose žemėlapį, dar kartą institucijų atstovus sukviesti prie apskrito stalo.

Jaunuolių psichinė sveikata vis dar kelia rūpesčių

Sveikatos srities specialistai pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės jaunų žmonių nuo 14 iki 29 m. sveikatos būklės tyrimų rezultatus. Visuomenės sveikatos biuro atlikti tyrimai atskleidė, kad per pastaruosius metus yra sumažėjęs psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp jaunimo, tačiau psichinės sveikatos rodikliai, nors mokyklose įgyvendinamos socialinio emocinio ugdymo programos, nėra džiuginantys. „Pokyčiai šioje srityje, deja, nėra tokie ženklūs, nors jaunuoliai sveiką gyvenimo būdą rinktis skatinami ir per įvairias jaunimui skirtas sveikatinimo priemones, kurias planuoja ir vykdo biure dirbanti sertifikuota jaunimo darbuotoja – kelerius metus mokyklose jauni žmonės buvo mokomi lyderystės, kviečiami tapti jaunaisiais sveikatos ambasadoriais ir pan. Šią veiklą ir toliau ketiname tęsti“, – kalbėjo biuro direktorė Neringa Tarvydienė.

Jaunuolius skatinti būti atsakingus už savo sveikatą kasmet kviečiamos ir įvairios organizacijos – Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius skelbia projektų konkursą, kuriam paraiškas gali teikti atviros jaunimo erdvės, jaunimo bei kitos organizacijos, ir gauti finansavimą.

Taip pat biuro vadovė informavo apie galimybę teikti projekto paraišką pagal Norvegijos finansinį mechanizmą, – jeigu Savivaldybė nuspręstų dalyvauti projekte, Klaipėdos rajone galėtų būti įdiegtas jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis: „Kvietimas tiekti paraiškas kol kas nepaskelbtas, tačiau jau žinoma, kad projekte galės dalyvauti 10 Lietuvos savivaldybių, kurioms bus skirta apie 926 tūkst. 784 € (3 mln. 200 tūkst. Lt) finansinė parama. Numatomos 4 prioritetinės sritys: psichikos sveikatos stiprinimas, sveikos mitybos skatinimas, ligų prevencija ir fizinis aktyvumas“, – apie naujas galimybes papasakojo N. Tarvydienė.

Ieškos galimybių įsteigti po ketvirtį specialisto etato

Diskusijoje prie apskrito stalo pasisakė atvirų jaunimo erdvių vadovai, kalbėta ir apie atvirų jaunimo erdvių darbuotojų darbo apmokėjimą. Mat kol kas iš visų rajone veikiančių 7 jaunimo erdvių tokio specialisto etatas yra įsteigtas tik Gargžduose, o kitose erdvėse dirba savanoriai. Kadangi didžioji dalis atvirų jaunimo erdvių yra kultūros įstaigose, susirinkusius jaunuolius tenka užimti kultūros darbuotojams. „Plačiąja prasme kultūros įstaigos yra atviros tiek jaunimui, tiek garbaus amžiaus žmonėms. Tai yra vieta, kurioje galėtų lukterėti ir autobuso laukiantis vaikas, ir susirinkti pabendrauti norintys senjorai. Reikėtų tik išspręsti klausimą dėl atviroje erdvėje dirbančio jaunimo darbuotojo įdarbinimo ir apmokėjimo“, – kalbėjo Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis. Pasak jo, atviroms jaunimo erdvėms yra puikios sąlygos renovuotame Kretingalės kultūros centre, neseniai įkurtuves atšventusiuose Drevernos kultūros namuose, Girkaliuose sutvarkius pastatą taip pat galės burtis jaunimas.

Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pritarė minčiai, kad etatinis kultūros darbuotojas turėtų dirbti savo tiesioginį darbą, už kurį jam mokamas atlyginimas: „Atvirose jaunimo erdvėse turėtų būti žmonės, dirbantys tik su jaunimu. Manau, kad po ketvirtį etato aktyviai kelerius metus veikiančioms erdvėms tikrai reikėtų skirti, ir tikiu, kad rasime galimybių“. Vicemerė pabrėžė, kad jaunimo darbuotojas turi būti itin iniciatyvus, ieškoti galimybių, kaip padėti realizuoti idėjas, sudominti jaunus žmones. „Gal būtų galima netgi prasimanyti pinigų, pavyzdžiui, suorganizuoti kalėdinių atvirukų gamybą, kuriuos pardavus gautus pinigus panaudoti prasmingai veiklai“, – pasiūlė vicemerė.

Savivaldybės tarybos narys, Jaunimo reikalų tarybos atstovas Mėčislovas Raštikis pastebėjo, kad jaunimui erdvių ir veiklos rajone yra išties daug, tačiau jos nėra visiškai išnaudojamos: „Žmonės turi norėti vykdyti kažkokią veiklą. Jeigu nebus noro, nepaskatins ir pinigai. Savanorystė ir yra tai, kai iš savo pomėgio naudą gauni ir tu pats, ir aplinkiniai“.