27 vasario, 2019
Genovaitė Paulikaitė | manokrastas.lt

Apie patyčias ir jų įtaką žmogaus evoliucijai

„Įsivaizduoji, tik dabar, kai pradėjo tiek daug kalbėti apie patyčias, supratau, kad pati vaikystėje jas patyriau. Ir patyriau jas iš labai artimų žmonių“, − prasitarė ne vieną dešimtmetį pedagoge dirbanti bičiulė. Psichologų teigimu, apie 60 proc. vaikų patiria patyčias. Kovai su patyčiomis kuriamos prevencinės programos, organizuojami renginiai, tik kol kas iš tų medžių vaisių dar neraškome. Kodėl? Apie patyčias, jų įtaką žmogaus evoliucijai kalbamės su saviugdos treneriu Jevgenijum Černyš.

Jevgenijau, nors patyčių būta visais laikais, bet susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu jos itin sustiprėjo. Kodėl?
Žmogaus prigimtis yra kuo labiau sumažinti savo energijos praradimus. Kitaip sakant, kol yra maisto ir šilta, sėdėti oloje ir nieko nedaryti. Tai yra natūralus žmogaus išgyvenimo instinktas. Tad, kaip pabrėžia psichologai, žmonės į problemą reaguoja trim būdais. Pirmas būdas – žmogus sustingsta ir nieko nedaro. Antras būdas –bėga. Trečias būdas – puola. Ir taip mes reaguojame į viską. Todėl vaikai, jų tėvai, močiutės ir seneliai, jei yra galimybė kažką apkaltinti, visada tai stengiasi padaryti. Kadangi žiniasklaida, televizija išpūtė patyčių burbulą, visi apsidžiaugė, kad pagaliau aiškūs kaltininkai ir patiems nieko nedaryti: tegul kiti daro ir keičiasi. O tai reiškia, kad kitus kaltinantis žmogus pasirenka būti silpnu, gležnu, pažeidžiamu, taip sutaupydamas savo energiją. Taigi visada bus kam tyčiotis ir iš ko tyčiotis. Tarkime, jei penktokas tyčiojasi iš antroko, tai iš penktoko gali tyčiotis septintokas, iš septintoko – devintokas, iš devintoko – dvyliktokas, iš dvyliktoko – studentas, iš studento – koks nors stiprus jaunuolis, iš stipraus jaunuolio – imtynininkas, iš imtynininko – boksininkas, iš boksininko – policininkas, iš policininko – valdininkas ir taip toliau. Štai prie ko veda patyčios. Jos gali atvesti iki susipriešinimo, iki konflikto, karo, prievartos, tiksliau pasakius iki ten, kur problema nesisprendžia.
Problema turi būti sprendžiama ten, kur ji atsirado. Šiuo atveju – silpnas ir nemokantis apsiginti žmogus. Ir nėra gerai, kai vaikai neruošiami gyventi pasaulyje. Pasaulis nėra nei malonus, nei nemalonus, nei gražus, nei negražus. Pasaulis yra realus, kuriame gali nukentėti, būti sužeistas, kur tave gali ir įsimylėti, nudžiuginti, bet gali ir apšmeižti, pažeminti. Pasaulyje atsitinka įvairių dalykų ir tam vaikus reikia ruošti. Kai vaikas ginamas, o ne mokinamas, auginame silpną žmogų. Juk vaikas per bokso treniruotę gavęs smūgį į veidą iš stipresnio varžovo, nebėga skųstis, kad iš jo tyčiojasi. Jis atskelia ir toliau kaunasi, kol netampa lygiu savo priešininkui, o vėliau ir pranašesniu.

O tai kaip vaiko formavimuisi atsiliepia kiekvienais metais ir kiekvienoje mokykloje rengiama savaitė be patyčių?
Motina Teresė sakė: „Aš niekada neisiu į mitingą prieš karą, jei vyks mitingas už taiką.“  Kai einama prieš, nesvarbu, prieš kitokią seksualinę orientacija, pažiūras, priklausomybes, yra karas. Reikia eiti, pavyzdžiui, už šeimos gerovę, už pagalbą mažesniems. Ir jei būtų kviečiama draugiškai pragyventi savaitę, rūpintis mažesniais, o už tai visai mokyklai būtų dovanojama kelionė į Disneilenda, tokios akcijos rezultatai būtų visai kitokie ir patyčių nebebūtų. Tačiau jau pačiu renginio pavadinimu kviečiama kariauti, visą dėmesį, o tuo pačiu ir energiją, nukreipiant į problemą, nuo ko ji tik auga ir didėja.
Tad ar nevertėtų paskelbti savaitę šypsenų, savaitę draugystės, savaitę rūpinimosi mažesniu? Taip būtų sukuriama alternatyva problemai. O jei bus orientuojamasi į problemą, bus kuriamas konfliktas, kuriame pralaimi visi.

Kad ir kaip bebūtų liūdna, pirmosios patyčios dažniausiai prasideda šeimoje, tad pastaruoju metu mieste pasirodė plakatai, kuriuose atsiranda palyginimas, pavyzdžiui, mama, aš ne buka, aš svajotoja. Kaip vertini šį patyčių mažinimo kelią?
Kaip žmogui suprasti, ar jis daro gerai? Jis turi palyginti. Tarkime, pasistačiau namą ir sakau: jis labai gražus. Pasižiūriu į kitus namus ir pamatau, kad ,lyginant su jais, jis baisus arba žymiai gražesnis. Lyginti reikia. Taigi mieste esantys plakatai suteikia alternatyvą ir tai yra labai gerai, kol žmonės susivoks, kad reikia fokusuotis į pozityvą: kūrybiškumą, mokymąsi, ugdymąsi, asmeninį tobulėjimą, naudą žmonėms, gerus dalykus. Kai žmogus orientuojasi į pozityvą, lyginimas nebereikalingas, bet iš pradžių – tai geras sprendimas. Atsakykite, vienas plaukas – daug ar mažai? Žiūrint, kur: jei ant galvos – mažai, jei sriuboje – daug. Taigi tobulėjant palyginimas reikalingas. Tik nereikėtų visur ir viską lyginti, nes tada vėl atsirastų prielaida konfliktui. Lyginti reikia ten, kur norime kažką išmatuoti.

Trumpam grįžkime prie akcijos „Savaitė be patyčių“. Įdomiausia, kad tai nacionalinio lygmens akcija, po kurios mokyklos surašo ir nuotraukomis iliustruoja per ją nuveiktus darbus, suorganizuotus renginius, kuri turėtų mažinti patyčias.  Cituoju vienoje interneto svetainėje pateiktą ataskaitą apie „Veiksmo savaitę be patyčių 2017“ Praūžusioje aštuntojoje „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ“ šiemet dalyvavo daugiau nei 1200 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos, savo veiklomis prisidėjo trys dešimtys partnerių, rėmėjų ir palaikančių organizacijų, kurdami plakatus ir dainas parodyti nepritarimą patyčioms kvietė per 350 įvairaus amžiaus kūrybingų mokinių. Tiesa, ataskaitose nėra skaičių, kiek ūgtelėjo patyčių skaičius per tą savaitę, apie ką privačiuose pokalbiuose užsimena ne vienas pedagogas, bet renginiai ir jų skaičius pateikiamas lyg pasiektas rezultatas. Kaip tai reikėtų vertinti?
Tai akivaizdus įrodymas, kad orientavimasis į problemą atveda iki to, kad tose problemose ir gyvename. Jei mes stengsimės išsiaiškinti, kas vagia, o ne kas kuria ir dirba, mes tik vagis ir vagystes ir surasime. Jei mes vertinsime dešimt žmonių, kuris iš jų blogiausias, visada iš to dešimtuko surasime tą, kuris mūsų supratimu blogiausias. Jei tą asmenį kažkur išsiųsime, blogiausias bus devintas. Jei ir jį pašalinsime, blogiausias bus aštuntas. Ir taip toliau, kol liks vienas ir tas pats blogas. Taigi lygindami kažką su kažkuo,  išsiaiškinsime, kad visi dešimt žmonių yra blogi. Tad reikia ne ieškoti blogio, ne į jį orientuotis, bet pasiūlyti kažką kitą. Galima sakyti, kad rūkymas kenkia sveiktai ir todėl negalima rūkyti, bet kas siūloma vietoj rūkymo? Raginama atsisakyti alkoholio, bet kas vietoj jo? Gal vietoj rūkymo ar alkoholio verta padovanoti abonementą į baseiną ar sporto salę? O dabar raginama kažko atsisakyti, mainais nieko neduodant. Tai jau yra prievarta. Daryk taip, kaip mes norime, o štai tą daryti draudžiame, to nedaryk… Kai iš žmogaus kažkas atimama nieko neduodant, jis paprasčiausiai su tuo nesutinka. Pabandykite iš vaiko atimti žaisliuką. Tik duodami kitą žaisliuką, galėsite atimti aną. Ir tai ne egoizmas. Tai žmogiška prigimtis. Jei žmogui vietoj kažko blogo pasiūlysime gerą, jis sutiks. Juk jei iš alkoholiko atimsime butelį, jam tai atrodys didžiausias blogis. Jei atėmę kažką duosime, žinoma, ne kitą butelį, jis, nors ir ne iš karto, bet supras, kad tai yra geriau.
Garantuoju, jei atėję į mokyklą pasakytumėte: vaikai, jei šią savaitę niekas iš nieko nesityčios, visa mokykla važiuos į disneilendą, ta savaitė būtų ramiausia per visą mokyklos istoriją. Tačiau tą pažadą būtina išpildyti. Tada įvyktų tolygūs manai, o ne prievarta, nes visos akcijos prieš patyčias yra taip pat prievarta. Tai taip akivaizdu. Verskime kitus nesityčioti?.. Į ką tai panašu?

Ką patartumei tėvams, kurių vaikai patiria patyčias?
Prisiimti atsakomybę už save ir savo vaikus, už mokyklos ir vaiko aplinkos pasirinkimą, už vaiko ugdymą, stiprinimą ir vertybių skatinimą, vaiko poreikių supratimą. Tačiau dažniausiai to daryti nenorime, permetame atsakomybę mokykloms, pedagogams, o kai kažkas atsitinka, kaltiname visą pasaulį.

Jevgenijau, mes kiekvienas savyje turime tam tikrus magnetukus, kuriais pritraukiame mums malonus ir nemalonius, bet mūsų tobulėjimui reikalingus žmones. Ar nėra taip, kad vaikui, iš kurio tyčiojasi mokykloje, tą magnetuką jau yra tėvai suformavę. Patirdamas patyčias iš tėvų, jis bijo, kad jų nepatirtų ir iš kitų ir ta savo baime būtent patyčias ir pritraukia?
Man tenka dirbti su įvairiomis šeimomis ir dažniausiai pastebiu, kad kuklių vaikų būna kuklūs tėvai. Kuklumas nėra blogybė. Tiesiog tie žmonės šiek tiek bijo gyvenimo. Jie negali patys apsiginti, todėl labai dažnai kaltina kitus. Jie savyje neugdo drąsos. Drąsos neugdė jiems jų tėvai, o jie  drąsos neugdo savo vaikuose.
Kitas variantas – patyčias neretai patiria labai diktatoriškų, nejautrių ir labai kategoriškų tėvų vaikai. Kaip taisyklė, jie iš vaiko labai daug reikalauja. Vaikas neatlaiko jam keliamų reikalavimų, jaučia nuolatinį stresą, priespaudą. Jis nemokomas būti lygiu šeimos nariu. Vaikas juk yra lygiavertis šeimos narys, tik jis mažas, deja, tokiems tėvams vaikas yra mažas, kvailas, nieko neišmanantis, kai užaugs, tada ir galės aiškinti. Tai yra tėvų klaida, gal net nesuvokiant, kad daug kas prasideda šeimoje.
Todėl visiems reikėtų suprasti, kad dėl mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo nėra niekas kaltas. Tai nėra lengva priimti, nes mes taip auginti, tokia aplinka mus iki šiol supa, kai beveik visa visuomenė vienas kitą kaltina: darbuotojai darbdavius, darbdaviai – darbuotojus, politikus ir taip visa kaltinimų eilė. Pirmą žingsnį reikia žengti patiems ir tada suprasite, iš ko susidaro gyvenimas. Antras žingsnis – tai rezultatas. O rezultatas yra ta realybė, kurią turime. Jei rezultatas netenkina, keiskite savo požiūrį, emocijas, suvokimą, ieškokite sprendimų.


23 gruodžio, 2024

Eglės – neatsiejamas šv. Kalėdų simbolis. Be jų sunkiai įsivaizduojamas ir pačios Lietuvos kraštovaizdis. Tačiau mokslininkai šių medžių likimą piešia […]

23 gruodžio, 2024

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį aplankė Lietuvoje dislokuotą savo šalies karinį kontingentą, vykdantį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, […]

20 gruodžio, 2024

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) visuotiniame susirinkime prezidentu antrai kadencijai perrinko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių, kardiochirurgą, profesorių Rimantą […]

20 gruodžio, 2024

Kas iš tiesų yra AI mokymai ir kodėl jie aktualūs šiandien Technologijų amžiuje, kai dirbtinis intelektas sparčiai keičia darbo rinką, […]

20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

20 gruodžio, 2024

Uostamiestyje sukčiai iš žmonių išviliojo 9,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Gargžduose užsidegė elektra varomas autobusas. Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), transporto priemonė užsiliepsnojo popietę, įkrovimo […]

19 gruodžio, 2024

Kiekvienais metais šv. Kalėdos atneša ne tik šventinį laukimą, bet ir kvietimą dalintis šiluma, bendryste bei kūrybingumu. Šiais metais Kalvarijos […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Už“ 2025-2027 metų šalies […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

I vietos laimėtojai_komanda S&D Basketball Skills Academy / Viktorijos Makovskajos ir Tautvydo Juknevičiaus nuotr.
18 gruodžio, 2024

Daugiau nei 1000 jaunųjų verslininkų „Litexpo“ parodų rūmuose sukūrė tikrą idėjų, ambicijų ir antreprenerystės festivalį. „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos Kalėdinės […]

17 gruodžio, 2024

Išimties tvarka Lietuvos pilietybę įgijusi ledo čiuožėja Allison Reed antradienį Lietuvos ambasadoje Kanadoje prisiekė Lietuvos valstybei. „Nuoširdžiai sveikiname Allison Reed! […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

17 gruodžio, 2024

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia tragiškų gaisrų kyla antrąją gruodžio mėnesio pusę. Kaip rodo praėjusių 3 metų gaisrų […]