Apie vertingiausius žmones ir savanoriškas iniciatyvas
Ekonomistas Justas Černiauskas (27 m.) sako, kad pirmą kartą dovanojęs kraujo pasijuto drąsesnis. Dabar vaikinas pats imasi iniciatyvos ir savanoriškai organizuoja neatlygintinos kraujo donorystės akcijas, prie jos kviečiantis jungtis ne tik draugus, bet ir žinomus žmones.– Nacionalinis kraujo centras pristatė jus kaip nuostabiai gerą žmogų, kuris organizuoja neatlygintinos kraujo donorystės akcijas.
– Nelaikau savęs nei geru, nei blogu žmogumi. Man tiesiog rūpi visuomenė, jos tobulėjimas ir noras eiti į priekį. Manau, kad tokio pobūdžio akcijos –būdas vienas kitam parodyti palaikymą, kurio pastaruoju metu šiek tiek pasigendu. Imtis pačiam iniciatyvos organizuoti akcijas yra viena mano saviraiškos formų, kurią ketinu tęsti ir toliau. Kuo daugiau visuomenė matys tuos gerus darbus, norus, tuo ji labiau ir pati po truputį gyvės bei supras, kad po vieną mes esame niekas. Bendravimas ir noras padėti vienas kitam man yra pats gražiausias dalykas.
Dažniausiai tokių iniciatyvų imasi tie, kuriems arba prireikė donorų kraujo, arba dirba medicinos srityje. Kas paskatino jus?
– Esu ekonomistas, šešerius metus dirbu energetikos sektoriuje, su medicina niekada neturėjau nieko bendro. Nei man pačiam, nei mano artimiesiems dar nė karto neprireikė donorų kraujo ir tikiuosi, kad neprireiks. Žinoma, čia niekad negali žinoti…
Esu įsitikinęs, kad mums visiems yra svarbu būti drauge, palaikyti vienam kitą ir parodyti žmogiškumą, kurio vis mažiau ir mažiau. Tikslas – susiburti ir padaryti ką nors gero. Kai Nacionalinis kraujo centras apsilankė įmonėje AB „Amber Grid“, kur aš ir dirbu, tuomet ir buvo pirmas kartas, kai dovanojau kraujo. Puikiai supratau šios veiklos prasmę. Dabar stengiuosi atrasti laiko ir savo iniciatyva buriu kitus žmones neatlygintinai dovanoti kraujo. Kol kas tai tik antras kartas, bet tikrai ne paskutinis.
– Ar baisus buvo tas pirmasis kartas?
– Prisipažinsiu, pirmą kartą kinkos drebėjo. Bet, kaip matote, nieko blogo neatsitiko – stoviu sveikas ir ketinu toliau dovanoti kraujo. Tiesa, kviesdamas draugus, pažįstamus išgirstu, kad jie nesiryžta dėl to, kad baisu. Ir tai – natūralus, žmogiškas jausmas. Jei kam trūksta drąsos tokiam žingsniui, gali susisiekti su manimi mano „Facebook“ paskyroje. Pakalbėsime ne tik apie neatlygintinos kraujo donorystės prasmę, bet ir padrąsinsiu, palaikysiu, pasistengsiu atsakyti į visus rūpimus klausimus.
– Daugelis ilgamečių kraujo donorų pasakoja, kad pirmą kartą dovanojus kraujo apima puikus jausmas, net toks pakylėjimas. Kaip jautėtės jūs?
– Nuostabiai. Pasijutau svarbiu žmogumi, gal net drąsesniu. Pajutau didesnę atsakomybę prieš tuos žmonės, kurie dar nė karto nėra dovanoję kraujo, nes nedrįsta ar net niekada apie tai negalvojo. Tas atsakomybės jausmas mane ir paskatino prisidėti prie šios akcijos. Be to, ir Nacionalinio kraujo centro darbuotojai labai palaikė šią mano iniciatyvą.
– Prie akcijos prisijungė ir žinomi žmonės: laidų vedėjas Ignas Krupavičius, dainininkas Sasha Song. Buvo sunku juos įkabėti?
– Tai mano antroji rengiama akcija. Pirmą kartą prisidėjo kolegos, draugai, pažįstami, tačiau pagalvojau, kad reikia daugiau žmonių. Taip ir kilo mintis pasikviesti žinomus žmones. Galbūt, jie savo pavyzdžiu paskatins dovanoti kraujo ir kitus. Įkalbėti nebuvo sunku. Ačiū Ignui Krupavičiui, Sashai Song, kurie prisidėjo.
– Ar teko išbandyti prieš metus sukurtą mobilią programėlę „Mano kraujas“?
– Taip, jau esu užsiregistravęs, labai įdomi iniciatyva, kuri, mano nuomone, skatina ir skatins jaunus žmones tapti neatlygintinais kraujo donorais.
Komentarai:
Žurnalistas LRT laidos „Labas rytas“ vedėjas Ignas Krupavičius:
– Gydytojas minėjo, kad kraujo „nuleidimas“ yra net labai naudingas sveikatai. Galbūt dėl to, kad aš reguliariai duodu kraujo, neturiu ir jokių sveikatos sutrikimų. Net nepamenu, kada buvau rimčiau apsirgęs. Be to, dabar teks ir savo brangias moteris kalbinti reguliariai dovanoti kraujo. Jos, žinoma, bijo, bet kai pasakysiu, kad tai labai padeda grožiui, manau, susigundys. Dovanoti kraujo paskatino turbūt draugai, dirbantys medicinos srityje, bet paties pirmo karto jau nepamenu. Ar buvo baisu? Nelabai, bet, mano nuomone, mes bijome tų dalykų, kurių nežinome. Atvirai kalbant, net neįsivaizduoju, kas gali būti baisaus kalbant apie neatlygintiną kraujo donorystę. Dovanoti kraujo – visų mūsų pareiga.
Kuo daugiau bus tokių žmonių kaip Justas, tuo sveikesnė visuomenė būsime. Mano nuomone, mūsų pagrindinės žaizdos, kad mums trūksta bendruomeniškumo, žiūrime tik savo daržo ir visai nesvarbu, kas yra už tvoros. Tą puikiai galima pastebėti gatvėje. Jei žmogus nukritęs, iš karto pasąmonėje pasakome, kad jis yra bomžas, ir net nepaklausiame, ar tu gyvas, ar tu kvėpuoji. Gal žmogui reikia elementarios pagalbos. Tapome abejingi kitų nelaimėms. Kraujo aukojimas – simbolinis, bet puikiai žinome, kad jis išgelbėja gyvybes.
Dainininkas „Sasha Song“
– Aš nuolat dalyvauju įvairiose akcijose, esu maltietis. Prieš kelerius metus vienai vėžiu sergančiai mergaitei paprašius sukūriau onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams himną. Man nėra sunku skirti laiko padėti kitiems. Kažkada ir man padėjo ir, manau, kad viskas grįžta bumerangu. Galima sakyti, taip uždirbinėju karmos taškus.
Pirmą kartą dovanoti kraujo paskatino geriausia draugė. Jei žmogus nenori daryti gero, jo ir nepriversi. Arba jam turi kas nors atsitikti gyvenime, kad jis suprastų, jog yra ne vienas, kad yra ir kitų žmonių, kuriems reikia pagalbos. Net jei negali dovanoti kraujo, yra ir kitų būdų padėti. Tiesiog reikia nelikti abejingais ir suprasti, kad jei padėsi kitiems, anksčiau ar vėliau tau tai sugrįš. O tai, kad Justas imasi tokių iniciatyvų, – puikus įrodymas, jog pasaulyje dar yra gerų žmonių.
