Apie žalos PSDF biudžetui atlyginimą
Ne visi žmonės žino, kad tam tikrais atvejais gali tekti atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Tokia žala padaroma per įvairią neteisėtą veiką – nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus žmogaus gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, transporto eismo saugumui, dėl kurių privalomuoju sveikatos draudimu drausti nukentėjusieji buvo gydomi PSDF biudžeto lėšomis. Pernai PSDF biudžetui buvo atlyginta didesnė nei 1,9 mln. eurų žala.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, didžioji lėšų dalis išieškoma iš asmenų, padariusių žalą kitų žmonių sveikatai.
„Didžiausia žala yra padaroma žmogaus sveikatai, o kartu ir PSDF biudžetui, neblaivių, smurtauti linkusių ir neatsakingai vairuojančių asmenų. Jei prie automobilio vairo sėdęs neblaivus asmuo sukelia autoįvykį, kuriame sužalojami žmonės, už jų gydymą ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis. Tačiau visa gydymui išleista suma išieškoma iš kaltininko, o jei tai nepilnametis – iš tėvų ar globėjų. Jei traumas patyrusius nukentėjusiuosius tenka gydyti iš pradžių ligoninėje, vėliau gydymą tęsti reabilitacijoje, žalos suma siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų. Taigi, kaltininkas gali prarasti ir santaupas, ir nemažą pajamų dalį”, – teigė VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova.
Žala PSDF biudžetui padaroma ir neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) būnant užsienyje. Taip atsitinka, jei nedraustas Lietuvoje žmogus pateikia kortelę Europos Sąjungos (ES) šalies gydymo įstaigoje ir jam suteikiama būtinoji medicinos pagalba. V. Griškova primena, kad nedrausti Lietuvoje žmonės (t. y. nustoję mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje ir dėl to praradę draustumą) negali naudotis kortele, net jei kortelėje įspaustas dar nesibaigęs galiojimo terminas.
Pasak V. Griškovos, žmonės turi nepamiršti rūpintis savo paties sveikatos draudimu, t. y. laiku mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kad tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse, prireikus galima būtų teisėtai gydytis ir nemokėti už tai, už ką ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žalos išieškojimu rūpinasi teritorinės ligonių kasos (TLK). Apie nukentėjusius ir gydomus asmenis TLK gauna pranešimus iš policijos komisariatų, prokuratūrų, o antstoliai padeda išieškoti nukentėjusiųjų gydymui išleistas ir priteistas lėšas bei jas grąžina į PSDF biudžetą.
Avarijos atveju žalos išieškojimas vyksta keliais etapais: pirmiausia TLK darbuotojai apskaičiuoja žalos dydį, tuomet reiškia civilinį ieškinį kaltininkams arba teikia pretenziją draudimo bendrovei (jei tai draudiminis autoįvykis). Jei autoavarijoje sužalojamas žmogus, jo gydymo išlaidos išieškomos iš draudimo bendrovės (jei automobilis yra apdraustas) arba iš eismo įvykio kaltininko (jei automobilis nedraustas).
VLK atkreipia dėmesį, kad žalos dydis priklauso nuo gydymo paslaugų, kurių išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis, kiekio ir tuo metu galiojančių kainų.
„Jei atsitiko taip, kad asmuo padarė žalą PSDF biudžetui, yra galimybė ją savanoriškai atlyginti. Baudžiamosiose ar civilinėse bylose šalys gali susitaikyti ir nutraukti procesą. Jei susitaikyti nepavyksta, savanoriškas žalos atlyginimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui stojant prieš teismą”, – teigė V. Griškova.
Pasak jos, gavus pranešimą dėl tokios žalos atlyginimo, galima pasirinkti: arba iš karto pervesti visą sumą, arba atvykti į TLK ir pasirašyti sutartį dėl jos atlyginimo dalimis. Jei sudaroma sutartis, žalos atlyginimo terminas (ne ilgesnis kaip 5 metai) nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į jos dydį ar kitas aplinkybes.
