Apklausa rodo, kad mokytojai imlesni išmaniosioms technologijoms nei tėvai

Be išmaniųjų technologijų jau seniai neįsivaizduojamos ir pramogos, ir mokymasis, tačiau suaugusiesiems vis dar sunku nuspręsti, kokios yra teisingo jų naudojimo ribos. Siekiant išsiaiškinti, kaip suaugusieji supranta šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes ir daromą įtaką vaikams, skaitmeninę mokymo(si) aplinką „Eduka” sukūrusi „Šviesa” kartu su „Metų mokytoju” tituluotu pedagogu dr. Simonu Šabanovu bei vaikų ir paauglių psichologe Asta Blande sukūrė tėvams ir mokytojams skirtą testą „MokyklaTelefone.lt”.

Sprendžiant testą tėvų buvo prašoma įvertinti, ką prie ekranų veikia jų atžalos, išsakyti savo požiūrį į technologijų naudojimą ir pažvelgti į savo pačių prie ekrano leidžiamą laiką. Mokytojų buvo klausiama apie išmaniųjų įrenginių naudojimą pamokose ir kaip naujovės priimamos mokyklose. Per vasarą testą atliko beveik 3 tūkst. tėvų ir pedagogų.

Į technologijas galima pažvelgti kitaip

Internete nemokamai prieinamas testas su individualizuotais patarimais parodė, kad didžioji dalis tėvų žvelgia palankiai į tai, kad jų vaikai aktyviai naudojasi kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais. Vis dėlto akcentuojama, kad vaikams reikalinga didesnė ar mažesnė priežiūra ir atsargumas. Vieno iš testo bendraautorių, mokytojo dr. S. Šabanovo, teigimu, didesnį tėvų skeptiškumą lemia tai, kad jie mato tik vieną išmaniųjų įrenginių naudojimo pusę.

„Tėvai išmaniųjų technologijų atžvilgiu skeptiškesni, nes daugiausia su jomis susiduria per žaidimus ir socialinius tinklus. O mokytojai, kartais vadinami „ateities nešėjais”, jas naudoja savo darbe – nuo elektroninio dienyno ir interaktyviųjų žemėlapių iki mokiniams skirtų užduočių skaitmeninėse mokymosi platformose tokiose kaip „EDUKA klasė”. Visa tai padeda išmaniuosius įrenginius pritaikyti mokymosi procese. Tėvai to dažnai nemato, tačiau tai nereiškia, kad namie nėra galimybių prasmingai naudoti technologijas. Pavyzdžiui, šeimoje galima vaikus mokyti suplanuoti kelionę, pirkinių krepšelį ar skaičiuoti savo biudžetą”, – išmaniųjų technologijų nauda neabejoja dr. S. Šabanovas.

Šeimose – dvigubi standartai

Daugiau nei pusė testą sprendusių tėvų įsitikinę, kad vaikai turėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais saikingai ir su priežiūra. Tiek pat jų norėtų, kad atžalos prie telefono ir kompiuterio praleistų mažiau laiko, tačiau patys nėra nusiteikę rodyti pavyzdžio. 40 proc. tėvų teigia, kad technologijomis naudojasi tiek, kiek nori, ir sau netaiko jokių laiko apribojimų. Anot psichologės A. Blandės, tai kuria įtampą šeimoje.

„Konsultuodama šeimas, dažniausiai susiduriu su dvigubų ar trigubų standartų taikymo problema. Dažnai tėvai įsitikinę, kad jiems galima daryti daugiau ir be ribų, nes jie suaugę, Tačiau auklėjimas visuomet prasideda nuo pavyzdžio – jei jis bus vienpusis, tėvų silpnybės tarsi veidrodyje atsispindės vaikuose”, – pasakoja psichologė.

Nebūtinai priklausomybė

Daugiau nei trečdalis respondentų tėvų šiuolaikines technologijas mato kaip vieną iš vaiko pomėgių ir galimą laisvalaikio praleidimo būdą. Kita vertus, testas atskleidė, jog maždaug penktadalis tėvų yra susirūpinę, kad jų vaikas gali būti priklausomas nuo kompiuterio ar kitų išmaniųjų prietaisų. Tačiau psichologė ir knygų tėvams bendraautorė A. Blandė ragina neskubėti dramatizuoti situacijos.

„Kai kalbame apie vaikus, 20 proc. yra didelis skaičius. Visgi abejoju, ar tai tikrai yra priklausomybė. Kartais vaikas panyra į technologijų pasaulį stokodamas šilto ir tvirto santykio su savo artimaisiais. Vieni ieško tokių, kurie su juo daugiau bendrautų ir jį suprastų, o kitiems stinga alternatyvių įdomių veiklų, tad technologijos užtikrina užimtumą. Kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai ir neskubėti kabinti priklausomybės etiketės”, – kalba specialistė.

Būdas pažinti vaikus

Jei tėvai, atlikdami testą, labiau linkę rinktis kraštutinius atsakymo variantus, mokytojai buvo nuosaikesni. Net 68 proc. jų technologijas vertina palankiai ir siekia rasti joms vietą ugdymo procese, o dar beveik penktadalį pedagogų galima pavadinti tikrais technologijų meistrais. Anot A. Blandės, tokią situaciją lemia kryptingas pedagogų domėjimasis šia sritimi.

„Priešingai nei tėvai, mokytojai dažnai turi nuoseklius mokymus aktualiomis temomis. Kadangi kasdienybė skatina mokytojus eiti koja kojon su naujovėmis ir patenkinti naujosios mokinių kartos lūkesčius, jiems suteikiama galimybė skaityti, šviestis ir su specialistais nagrinėti konkrečias informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) taikymo problemas. Juos pasitempti verčia ir naujovėmis besidomintys tėvai, kurie, atvedę vaiką į darželį ar mokyklą, nori, jog mokytojas būtų draugiškas, tolerantiškas ir šiuolaikiškas. Tuo pedagoginis darbas ir yra unikalus – dirbant su augančiais žmonėmis kasdien susiduriama su vis naujomis situacijomis, tad reikia rasti būdų jas išspręsti”, – teigia testo „MokyklaTelefone.lt” bendraautorė.

Technologijoms abejingų mokytojų – mažuma

Tik mažuma testą atlikusių mokytojų mano, kad IKT vienareikšmiškai yra žalingos ir kenkia vaikams – daugelis jų domisi, kuo gyvena šiandienos vaikai. IKT padeda pažinti, kokie mėgstamiausi mokinių užsiėmimai ir kaip kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai bei informacijos paieška keičia jų kasdienybę. Anot dr. S. Šabanovo, telieka šių vaikų smalsumą sužadinti per pamokas.

„Mokytojai jaučia, kad reikia tobulėti, bet tokiame technologijų prisotintame pasaulyje tai padaryti ir suspėti su pažanga vis sunkiau. Šitai reikėtų spręsti per efektyvius praktinius seminarus ar mokymus, kur pedagogai gali susipažinti su naujovėmis. Tuomet kiekvienas jų atsirinks tai, kas jiems naudingiausia. Idealios pamokos nesuplanuosi – ji tiesiog turi būti įvairi”, – teigia mokytojas.

Skaitmeninę mokymo(si) ir į(si)vertinimo aplinką EDUKA kurianti „Šviesa” siūlo atlikti parengtą testą tėvams ir mokytojams, norintiems geriau pažinti vaiko požiūrį į naudojamas technologijas ir gauti naudingų patarimų. Testas yra visiems atviras ir nemokamas, prieinamas interneto svetainėje https://www.mokyklatelefone.lt/.