Aplinkos ministerijos pasirinkti gyvūnų globėjai pinigus ima, bet gelbsti labai retai

Savaitgalį į Vilniaus Tarandės rajoną atklydęs sužeistas briedis krito taip ir nesulaukęs pagalbos. Laukiniais gyvūnais turinti rūpintis Gyvūnų globėjų asociacija (GGA) po 15 min.lt publikacijos dėl įvykio aiškinosi Aplinkos ministerijai. Ši spręs, ar dėl vangios reakcijos nevertėtų sumažinti asociacijai skiriamo finansavimo. Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad pakeisti šiuos gyvūnų globėjus paprasčiausiai nėra kuo.

GGA raštu Aplinkos ministerijai antradienį paaiškino, kad briedžio apžiūrėti jos specialistai važiavo tik sekmadienį, nes šeštadienį jis neva dar vaikščiojo.

„Šeštadienį GGA gavo pranešimą, kad Vilniaus pakraštyje, Tarandės apylinkėse, vaikšto briedis, kuris, pasak pranešėjo, šlubuoja. Pranešėjo buvo paprašyta pastebėti minėtą briedį ir, jei jis neiškeliaus savais keliais, apie tai pranešti GGA pakartotinai. Kitą dieną po pietų GGA pati susisiekė su pranešėju dėl vaikštančio briedžio“, – rašo GGA specialistas Gediminas Liubinas pasiaiškinime ministerijai.

Apie sužeistą briedį pranešusiam Edmundui toks pareiškimas kelia pyktį. Jis pabrėžia, kad jau šeštadienį globėjams pranešė, kad briedis nepaeina, o tik pabandęs stotis iškart klumpa. Be to, jis tikina pats kelis kartus pakartotinai bandęs prisiskambinti GGA ir šeštadienį pavakare, ir sekmadienį, tačiau niekas neatsiliepdavo.

„Aš šeštadienį vakare tris kartus skambinau, sekmadienį skambinau, tada jums paskambinau. Perskambino man tik po to, kai jau kreipiausi į žiniasklaidą, ir dar labai pyko, kodėl tai padariau“, – 15min.lt sakė Edmundas.

Keistai jam skamba ir asociacijos paaiškinimai neva specialistai briedžio gelbėti atvyko sekmadienį 16.30 val. „Tai buvo ne anksčiau 17 val. Mano skaičiavimu apie 17.15 val.“, – sako Edmundas.

Rado daugiau traumų

Asociacija pripažino, kad jos atstovams atvykus briedis jau buvo nugaišęs. GGA ministerijai aiškina, kad apie dvejų metų amžiaus, maždaug 300 kg sveriantis briedis krito likus vos 10–15 minučių iki jų atvykimo, nes esą dar buvo neatvėsęs ir nesustingęs.

„UAB „Nuaras“ veterinarijos gydytojai apžiūrėjus gaišeną nustatytas kairės priekinės galūnės kulkšnies srities atviras, skeveldrinis lūžis, galinės dešinės kanopos atvira pūliuojanti žaizda, priekinės dešinės galūnės mentės srities hematoma ir nubrozdinimai – palpuojant mentės sritį jaučiama stipri krepitacija (lūžis), anemiškos gleivinės. Žaizdos jau buvo įsisenėjusios ir labai užterštos. Galimai gyvūnas buvo partrenktas automobilio. Sprendžiant iš patirtų sužalojimų manoma, kad briedis nugaišo dėl antrinės infekcijos – sepsio“, – ministerijai rašo GGA specialistas G.Liubinas.

Edmundą tokia išvada stebina. Jis tvirtina, kad briedžiui buvo sužalota tik priekinė dešinė galūnė, o ant kitų kojų nebuvo matyti jokių – tuo labiau atvirų ir pūliuojančių ar kraujuojančių žaizdų.

„Aš įtariau, kad jis gal gali būti partrenktas, nes šalia plentas, bet atvykęs specialistas tai paneigė. Sakė, kad jis gal kažkur šoko, kad taip išsinarino koją. Be to, briedis nebuvo niekur įsidrėskęs, nebuvo jokių atvirų lūžių matyti, žaizdų, kraujo, tai nesuprantu, ką jie čia rašo apie tris sužalotas galūnes, jei sužeista buvo tik viena“, – 15min.lt sakė Edmundas.

Jam GGA už pranešimą nė nepadėkojo. Tačiau vyrui ne tai svarbiausia. Jis norėtų, kad kitą kartą sulaukę pranešimo specialistai elgtųsi bent kiek atsakingiau.

Vėluoja nuolat

Aplinkos ministerija pripažįsta, kad dėl aplaidaus GGA reagavimo skundų iš gyventojų sulaukia daug ir dažnai. Nors asociacija sutartimi yra įsipareigojusi reaguoti į pranešimus per dvi valandas, taip atsitinka retai.

„Tokių atsitikimų, kai gauname skundų, per metus būna ne vienas ir ne du. Kiekvieną kartą tokie atvejai yra nagrinėjami atskirai, GGA atsiunčia paaiškinimą, o tada pagal sutarties punktus priimami sprendimai“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.

Anot jo, bausmė, kurią galėtų taikyti Aplinkos ministerija dėl vangaus reagavimo į iškvietimą, yra finansavimo sumažinimas arba net sutarties su GGA nutraukimas.

Nėra konkurencijos

Tačiau šio kelio Aplinkos ministerija greičiausiai nesirinktų, kad ir kiek skundų sulauktų. L.Budrys pripažįsta, kad sutartis su GGA pasirašyta ne dėl to, kad ši asociacija labai gerai atliktų savo darbą, o dėl to, kad daugiau tuo užsiimti išvis niekas Lietuvoje nenori.

Prieš kelerius metus skelbiant konkursą dėl laukinių gyvūnų globos jame atsirado tik vienas dalyvis – GGA.

Paskui su ja buvo sutartis nutraukta, bandyta konkursą kartoti, tačiau atsiradusi vienintelė GGA konkurentė siūlė triskart didesnę kainą, o tiek ministerija nė negalėjo mokėti.  Dar kartą konkursas skelbtas skaidant Lietuvą regionais, tačiau ir tai nepasiteisino – gyvūnais rūpintis panoro tik GGA.

„Mes nesame kažkokios organizacijos proteguotojai, bet situacija yra tokia. Jeigu galėtume mes pasiūlyti kitą kainą, nei dabartiniai 60 tūkst. eurų metams, tai gal visaip būtų. Sąnaudos yra didelės: gydymas, vaistai, transportavimas, laikymas, išleidimas į laisvę, algos – viskas kainuoja“, – skaičiavo pašnekovas.

Išgelbėti pavyksta labai retai

Vis dėlto specialistas pažymi, kad šiuo atveju, kaip ir daugeliu, kai į nelaimę patenka briedžiai, specialistai gyvūno greičiausiai nebūtų išgelbėję net tuomet, jei būtų atvykę laiku.

„Jo baigtis, ko gero, buvo aiški. Tik tiek, kad kančias reikėjo nutraukti kaip galima greičiau. Jei būtų tik išnarinta galūnė, laukinis gyvūnas gal kiek šlubčiotų, bet jis eitų ir nueitų – parą šalia žmonių gyvenvietės negulėtų“, – pastebėjo Aplinkos ministerijos darbuotojas.

Jis priminė atvejį, kai šiemet birželį jaunas miško gyvūnas mirtinai susižalojo šokdamas per tvorą Žirmūnuose, Tuskulėnų gatvėje. Pasak jo, tuomet briedis buvo sveikas, tačiau jo išgelbėti vis tiek nepavyko.

O sėkmingiausia briedžio gelbėjimo operacija L.Budrys iki šiol laiko atvejį, kai jaunutis briedis Vilniuje įkrito į Nerį, bet buvo sėkmingai grąžintas į mišką.

Tuomet aplinkosaugininkai, padedami ugniagesių nuviliojo gyvūną upe iki Vingio parko, jį užmigdė ir išvežė į Bačkonių girią. „Turbūt jis ten dar ir dabar bėgioja“, – šypsojosi L.Budrys.

Pasak jo, ši briedžio gelbėjimo operacija valstybei kainavo apie 300 eurų.

Žmonės gamtai vis labiau kenkia

L.Budrys pastebi, kad važiuoti gelbėti briedžio šį savaitgalį GGA galėjo trukdyti ir kitos problemos. Pasak jo, dėl vėlyvo pavasario aplinkosaugininkai šiemet turi ypač daug vargo su žiemoti neišskridusiais gandrais. Tokių, pasak L.Budrio, Lietuvoje šiemet yra labai daug.

„Tai reiškia, kad be žmogaus pagalbos jie neišgyvens žiemos. O likę žiemai pas žmones, kitą rudenį net nesiruoš niekur skristi ir vėl belsis į tvartą“, – teigė pašnekovas.

Tačiau žmogaus pagalba gyvūnams ne visada naudinga. Jei žmogus pradeda maitinti gandrą dar ankstyvą rudenį, tai paukštis praranda instinktą ieškotis maisto pats. Tokiu atveju, žmogus turės auginti gandrą visuomet – jis daugiau niekada nei skris žiemoti, nei pats ieškos užkandžių.

Pastaruoju metu meškos paslaugą žmonės padarė ir gulbėms. L.Budrio teigimu, jos nuo bandelių ir batonų jau tampa naminiais paukščiais, nebeturinčiais jokių instinktų ieškotis maisto ir vis dažniau liekančiais žiemoti Lietuvoje.