Aplinkos ministerijos prioritetai: renovacija Kelmėje svarbiau negu sostinėje
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl sostinei skiriamo itin mažo finansavimo daugiabučiams atnaujinti. Mero kreipimesi prašoma perskirstyti paraiškų skaičių ir vietoj finansuojamų vos 19 daugiabučių skirti lėšų visiems 33 namams atnaujinti, kuriems savivaldybė jau yra parengusi paraiškas, bei skirti daugiau lėšų atnaujinti kitus renovacijai pasiruošusius sostinės daugiabučius. Iš viso Vilniuje yra apie 6900 daugiabučių namų, bent pusei jų reikia renovacijos, todėl labai svarbu, kad įsibėgėjęs procesas nebūtų stabdomas. Mero teigimu, jeigu finansavimas būtų skiriamas proporcingai gyventojų skaičiui, sostinėje būtų galima kasmet renovuoti bent po 100 daugiabučių.
„Daugiabučių renovavimo procesas buvo jau įsibėgėjęs, mes matėme puikius rezultatus – vien per sausį baigti modernizuoti 10 daugiabučių. Pernai Vilnius renovavo daugiau daugiabučių namų, nei kiti didieji Lietuvos miestai – 85. Tai ne tik mūsų, tai visų vilniečių nuopelnas, kurie supranta, kad atnaujindami savo namą ne tik padidins jo vertę, bet ir gyvens šilčiau, mokės mažesnes sąskaitas už šildymą. Deja, šiais metais ministerija Vilniui skirs lėšų renovuoti vos 19 daugiabučių namų. Savivaldybė, atrinkdama daugiau kaip 30 paraiškų renovacijai, vadovavosi visomis rekomendacijomis, todėl nemato jokio teisinio pagrindo atmesti 14 paraiškų ir neskirti finansavimo šiems daugiabučiams renovuoti“, – pastebi Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Tikimasi, kad Aplinkos ministerija atsižvelgs į sostinės gyventojų pasiryžimą atnaujinti savo būstus ir vis tik skirs didesnį finansavimą. Primename, kad sostinė praėjusiais metais pagerino ir savo pačios rezultatus – renovuota pusšimčiu daugiau daugiabučių namų, nei užpernai (34). Daugiausiai namų pagal modernizavimo programą pernai atnaujinta Antakalnio, Naujamiesčio, Verkių ir Žirmūnų rajonuose. Seniausi atnaujinti namai statyti prieš beveik aštuonis dešimtmečius, keletas – prieš tris dešimtmečius. 85 daugiabučiams namams modernizuoti buvo skirta 33,4 mln. Eur iš valstybės ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.
Atnaujintuose namuose energijos sunaudojimas sumažėja 40-60 ir daugiau proc., gerėja gyvenimo kokybė, taupiau naudojami gamtos ištekliai, auga būsto vertė. Jei palygintume du tipinius namus Žirmūnuose, renovuotame name, kuriame pakeisti langai, apšiltintas stogas ir fasadas, įstiklinti balkonai, vidutinis 60 kv. m butas už šilumą sumoka 16 eurų. Nerenovuotame name toks pats butas moka vidutiniškai 43,5 eurus. Taigi, realūs pavyzdžiai rodo, jog po renovacijos už šildymą žmonės moka ženkliai mažiau.
Palyginus Lietuvoje teikiamą paramą daugiabučių atnaujinimui su kitomis šalimis, mūsų valstybės parama yra gana didelė. Nepasiturintiems valstybė apmoka visas su renovacija susijusias išlaidas. Tačiau nuo praėjusių metų valstybės parama atnaujinantiems būstus sumažėjo: perpus mažėjo parama dokumentams rengti, o parama rangos darbams šilumą taupančioms priemonėms sumažėjo 5 proc. – iki 35 proc.
Iki sausio 20 d. vilniečiai galėjo teikti paraiškas ir dalyvauti Aplinkos ministerijos paskelbtame III renovacijos etape, kuriame panoro dalyvauti ir buvo atrinkti 33 daugiabučių namų savininkai.
