Aplinkos ministras aplankė audros nusiaubtą pajūrį

Sausio 15 d. aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas lankėsi pajūryje ir apžiūrėjo savaitgalį praūžusios audros, ciklono „Felikso“, padarinius.

K. Trečiokas apžiūrėjo Palangos paplūdimius, kur bangos pasiekė pajūrio apsauginį kopagūbrį ir apardė jį bei jo papėdę, suformuodamos stačius skardžius. Taip pat lankėsi Girulių paplūdimyje Klaipėdoje.

Susitikęs su Palangos, Klaipėdos ir Neringos miestų merais K. Trečiokas aptarė paplūdimių situaciją ir galimybes ją gerinti.

„Apie konkrečias priemones ir darbus kalbėti dar anksti – turime palaukti, kol atslūgs vanduo ir pamatysime tikrąjį vaizdą. Nors stichija ir pridarė nuostolių, dar kartą leido įsitikinti, kad tvarkydami krantus stengiamės ne be reikalo. Vietos, kurias anksčiau pildėme smėliu, pažeistos mažiau. Vasaroti prie Baltijos jūros planuojantys žmonės gali nesibaiminti – paplūdimiai bus sutvarkyti“, – sakė aplinkos ministras K. Trečiokas.

Sausio 9 d. Atlanto vandenyne pradėjęs formuotis ciklonas, vėliau pavadintas Feliksu, judėdamas į Skandinaviją, išsiskaidė į kelis labai aktyvius ciklonus. Vienas iš jų visa jėga ir užgriuvo Baltijos šalis.

Palangoje, į šiaurę nuo tilto į jūrą, bangos apardė pajūrio apsauginį kopagūbrį ir jo papėdę. Šis kranto ruožas pastarąjį kartą smėliu buvo pamaitintas 2012-aisiais. Tai padėjo užpernai ir pernai atlaikyti stiprius vėjus ir bangas. Šįsyk pietinė Palangos tilto į jūrą dalis – po ankstesnių daugkartinių pamaitinimų smėliu ir aukšto paplūdimio – visai nenukentėjo. Visame „Olandų kepurės“ ruože aukštos bangos nuardė po 2–5 m papėdės atskiruose skardžio ruožuose.

Audra padarė nuostolių ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Labiausiai nukentėjo pietinis pusiasalio kranto ruožas nuo Alksnynės iki Smiltynės ir ypač Kopgalis. Daugiausia žalos padaryta I Smiltynės gelbėjimo stoties kranto daliai ir Kopgalio kranto ruožui. Bangos daugiau paardė pajūrio apsauginį kopagūbrį atskiruose šiaurinės Nidos, Preilos ir Pervalkos rekreacinių zonų dalyse. Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės Aušros Feser žodžiais, Kuršių nerijoje iš viso nuplauta ar apgadinta 19,5 tūkst. kvadratinių metrų pakrantės.

Pasak specialistų, šiuo metu pajūryje vertinami tik infrastruktūros nuostoliai. Smėlio praradimo nuostoliai galės būti įvertinti, kai nukris vandens lygis. Mokslininkų duomenimis, prarasto smėlio į krantą grįžta nuo 25–50 proc.

Stiprūs vėjai, įsisukę į miškus, ir čia paliko savo pėdsakų. Preliminariais Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies miškuose išversta apie 30–40 tūkst. kubinių metrų medienos. Bene labiausiai nukentėjo Tauragės urėdijos miškai. Nuostolius skaičiuoja ir Šilutės, Kretingos, Raseinių, Prienų, Marijampolės ir kt. urėdijų miškininkai.