Aplinkos problemos kelia visuotinės ekologinės krizės grėsmę
Aktyvūs globalizacijos procesai kol kas neatsiejami nuo sparčios gamtinės aplinkos ir klimato kaitos. Nors daugelyje išsivysčiusių šalių pastebėtas poveikio aplinkai sumažėjimas, jo nepakanka, norint kompensuoti sparčiai augančios besivystančių šalių ir visų pirma didžiausių pasaulio valstybių (Kinijos, Indijos, Brazilijos) ekonomikos ir jos įtakos aplinkai. Nežiūrint aktyvių tarptautinių pastangų, vis didėja pasaulinis išmetamų į aplinką teršalų ir šiltnamio reiškinį skatinančių junginių kiekis. Per pastaruosius kelis dešimtmečius aplinkos problemos iš lokalių peraugo į regionines ir jau pasiekė pasaulinį mastą, keldamos visuotinės ekologinės krizės grėsmę.
Lietuvos mokslininkai ir doktorantai bei vyresniųjų kursų studentai aktyviai dalyvauja aplinkos ir klimato pokyčių bei jų poveikio gyvajai gamtai ir žmonių sveikatai tyrimuose. Viena iš visame pasaulyje aktualių tyrimų temų – įvairių aplinkos veiksnių poveikis žmonių sveikatai.
Prof. R. Gražulevičienės vadovaujama mokslininkų ir doktorantų grupė nuo 2006 m. aktyviai dalyvauja ES 6-osios ir 7-osios bendrosios programos (6BP ir 7BP) projektuose, kuriuos įgyvendinant sukurta darni žmogaus biomonitoringo sistema Europoje ir Europos kohortinių tyrimų bendra duomenų bazė, ištirtas geriamojo vandens dezinfekcijos pašalinių junginių ilgalaikės ekspozicijos (buvimo aplinkoje – red. past.) poveikis sveikatai bei sukurta šiuolaikinė tyrimo metodologija aplinkos kokybės stebėsenai ir individualiai ekspozicijai vertinti.
Šiuo metu vykdant projektą „Gamtinės aplinkos teigiamas poveikis sveikatai įvairių Europos regionų tipinėms populiacijoms (PHENOTYPE)“ tiriamas įvairių aplinkos veiksnių ir žmonių sveikatos ryšys kontroliuojant individualų fizinį aktyvumą, elgseną bei socialinius veiksnius. Iki šiol vienas pagrindinių aplinkos epidemiologinių tyrimų metodologinių sunkumų buvo tas, kad bendras aplinkos veiksnių poveikis (suminė ekspozicija) buvo vertinama tik pagal gyvenamosios vietovės aplinkos būklę, nebuvo atsižvelgiama į poveikį, kurį suaugusieji ir vaikai patiria vykdami į darbą ar mokyklą, pačiame darbe ar mokykloje, aktyviai ilsėdamiesi ir pan.
Siekiant pašalinti šį trūkumą ir patikslinti bendro aplinkos veiksnių poveikio vertinimą, Lietuvoje bei kitose ES šalyse vykdomas pirmas kompleksinis tyrimas pagal JAV Berklio universitete sukurtą aplinkos kokybės ir fizinio aktyvumo vertinimo sistemą. Naudojantis specialia programine įranga, mobiliomis ryšio priemonėmis, globalios geografinės padėties nustatymo sistemos (GPS) bei geoinformacinių sistemų (GIS) galimybėmis, kaupiami duomenys apie tiriamų asmenų geografinę padėtį bei jų fizinį aktyvumą. Šios sistemos dėka apibūdinamas ne tik nenutrūkstantis aplinkos poveikio (ekspozicijos) kitimas laike ir erdvėje, bet ir elgsena, nuotaika, socialiniai ryšiai ir fizinė būklė bei jos pokyčiai.
Tyrimų duomenys rodo, kad artimas ryšys su gamta ir gyvenimas šalia parkų bei dažnesnis lankymasis juose mažina astmos, alergijų, nutukimo paplitimą, nepalankių nėštumo baigčių riziką bei gerina psichologinę būklę suaugusiems ir ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vaikščiojimas parke pagerina širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų kraujotaką.
Kito vykdomo 7BP projekto „Žmogaus ankstyvojo gyvenimo ekspozomas – naujos priemonės ir metodai integruoti ankstyvojo gyvenimo aplinkos ekspoziciją ir poveikį vaikų sveikatai Europoje (HELIX)“ tikslas – įvertinti suminę aplinkos ekspoziciją, nustatyti ryšius su vaikų psichologinės ir emocinės raidos sutrikimais, nutukimu, alergijomis ir pagrįsti „Ankstyvojo gyvenimo ekspozomo“ svarbą. Tyrimai rodo, kad kai kenksmingų aplinkos veiksnių poveikis pasireiškia kritiniais vaisiaus vystymosi (nėštumo metu) ar ankstyvojo gyvenimo etapais, pasekmės gali pasireikšti vėlesniame gyvenime.
Pastaruoju metu ypatingo mokslininkų susidomėjimo susilaukė heliofizinės aplinkos, kuri apima Saulėje vykstančių procesų, perduodamų per tarpplanetinę erdvę, įtaką magnetosferai, jonosferai bei atmosferai, poveikis žmonių sveikatai. Saulės žybsniai, Saulės vainiko išmetimai, energetinių dalelių pliūpsniai, Saulės vėjo šuorai ir dėl to atsirandantys geomagnetinio lauko svyravimai bei kosminiai spinduliai veikia atmosferoje vykstančius reiškinius, sukeldami magnetines audras. Daugelis tyrėjų konstatuoja geomagnetinių audrų ir kitų heliofizinių reiškinių neigiamą įtaką žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemai.
Prof. J. Venclovienė, bendradarbiaudama su Kardiologijos instituto mokslininkais, tiria kompleksinį heliofizinės aplinkos poveikį žmonių sveikatai atskirais Saulės aktyvumo laikotarpiais. Nustatyta, kad Saulės protonų lietus didina miokardo infarkto riziką. Geomagnetinės audros didina ūmių koronarinių sindromų tikimybę didesnės rizikos ligoniams, o kilusios pirmomis ūmaus koronarinio sindromo dienomis, blogina tolesnę ligos eigą. Ypač stipriai žmogų veikia geomagnetinės audros, vykstančios kartu su Saulės žybsniais ar protonų lietumi.
Šiuos ir kitus tyrimus aktyviai vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros mokslininkai, doktorantai. Neatsitiktinai neseniai paskelbtuose Lietuvos universitetinių studijų krypčių reitinguose, kur didelis dėmesys skirtas mokslinėms publikacijoms, VDU Aplinkotyros krypties studijos yra pirmoje vietoje.
