Aplinkosaugininkai: fejerverkai – žalinga ir atgyvenusi pramoga
Esame įpratę Naujuosius metus sutikti triukšmingai, padangę spalvinant fejerverkams. Tačiau ne kiekvienas žino apie šios pramogos neigiamą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek ir aplinkai.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė pasakoja, kad sprogdamos pirotechnikos priemonės labai padidina triukšmo lygį, jų degimo produktai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokybę, į aplinką išmetami sveikatai kenksmingi teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, dujiniai teršalai, sunkieji metalai ir pan. Specialistė atkreipia dėmesį, kad dėl fejerverkų sprogdinimo padidėjusi kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija aplinkos ore yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis. Dėl pirotechnikos priemonių keliamos aplinkos taršos bei triukšmo kenčia naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta. „Pavyzdžiui, dideliuose Europos miestuose stebima, kad dėl Naujųjų metų sutikimo metu sprogdinamų fejerverkų sutrikdomas įprastas paukščių gyvenimo ritmas ir jie palieka savo buveines“.
Pasak V. Bimbaitės, fejerverkų spalvinimui naudojami įvairių sunkiųjų metalų junginiai, kurie esant tam tikrai temperatūrai nudažo fejerverkus skirtingomis spalvomis ir sukuria įspūdingus reginius. „Vis dėlto sprogus pirotechnikos priemonėms išmesti teršalai niekur nedingsta – aplinkos ore sukelia trumpalaikius, net iki kelių valandų trukmės kenksmingų teršalų koncentracijos padidėjimus, o vėliau patenka į paviršinius vandenis, dirvožemį ir čia gali išlikti ilgą laiką. Panaudojus pirotechnikos priemones, lieka dideli, dažnai neperdirbamų atliekų kiekiai. Taigi, fejerverkų naudojimas turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį aplinkos, ekosistemų būklei ir žmogaus sveikatai“, – sako V. Bimbaitė.
Oro užterštumas Naujųjų metų naktį gali padidėti ir kelis kartus
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO) koncentracijas. V. Bimbaitė atkreipia dėmesį, kad šių teršalų vertės per pirmąją Naujųjų Metų valandą išauga kelis, kartais, keliolika kartų. „Naujųjų Metų naktį, kai šaudomi fejerverkai ir sprogdinamos kitos pirotechnikos priemonės, valstybinės oro kokybės monitoringo stotys miestuose išmatuoja iki 10 kartų didesnę kietųjų dalelių (KD10) koncentraciją aplinkos ore, palyginti su fonine koncentracija. Pavyzdžiui, Vilniuje Savanorių prospekte prieš sutinkant 2023 metus, kol fejerverkai dar nebuvo pradėti šaudyti, valandinė KD10 koncentracija siekė 19 µg/m3, o iššaudžius fejerverkus padidėjo 3 kartus, iki 61 µg/m3“, – pasakoja V. Bimbaitė.
Aplinkos oro kokybė Naujųjų metų naktį labai priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų. „Ramiu, be vėjo ir kritulių oru susikaupę teršalai aplinkoje gali išsilaikyti net keletą valandų, pavyzdžiui, nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto bus stebima padidėjusi teršalų koncentracija aplinkos ore. Tačiau virš vietovės esant ciklonui, pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams, sprogdinamų fejerverkų sukeltas oro užterštumas laikysis trumpą laiką“, – sako V Bimbaitė.
Fejerverkų naudojimas sutinkant Naujuosius metus yra labai susijęs su emocijomis ir tradicija, todėl sunku iškart visai jų atsisakyti. „Visgi, Europoje ir JAV pripažįstama, kad tai yra jau atgyvenusi ir kenkianti aplinkai pramoga, kuriai ieškoma kitų, aplinkai palankesnių alternatyvų, – pastebi V. Bimbaitė. – Siekiant sumažinti aplinkos taršą, kai kuriuose miestuose pirotechnikos priemonių naudojimas yra apribojamas, gyventojai skatinami jų naudoti kuo mažiau arba fejerverkai keičiami lazerių ar dronų šou“.
