14 kovo, 2025
VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas

Aplinkosaugininkai teikia poziciją dėl pelkių atkūrimo: „Turime būti ambicingesni, nei numato Gamtos atkūrimo reglamentas“

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies sektorius, daliai jų reikės paskatų iš valstybės. „Gamtos atkūrimo reglamento apimtis derybų metu buvo smarkiai sumažinta. Net įgyvendinę tuos uždavinius, niekaip nepasieksime Paryžiaus susitarime išsikelto tikslo – iki 2050 metų pasiekti Europos žemyno neutralumo klimatui. Todėl Pelkių fondo pristatyta pozicija yra ambicingesnė”, – sako Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.

Aplinkosaugininkas paaiškina, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos pelkių buvo sunaikintos, dalis jų – negrįžtamai. Europai ir Lietuvai keliant tikslą šias ekosistemas atkurti, pelkių atkūrimas turės būti vykdomas ne tik saugomose teritorijose ar miškuose, bet ir žemės ūkio bei durpių gavybos paskirties žemės plotuose. „Turime galvoti, kaip įtraukti privačius žemės savininkus, nes dalis durpynų teritorijų yra jų nuosavybė“, – poreikį pradėti diskusijas pabrėžia Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.

Aplinkos ministerija teigia, kad jau per artimiausią laikotarpį iki 2030 m. Lietuva turi atkurti 30 proc. durpynų ploto. „Ūkininkams, kitiems privatiems žemės savininkams durpynų atkūrimas pagal Reglamentą yra savanoriškas.Tai reiškia, kad tikslai yra keliami valstybėms narėms, o ne konkretiems žemės savininkams.Reglamentas mini, kad gali būti teikiamos paskatos, sudaromos sąlygos mokytis ir konsultuotis,“ – konferencijoje kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Simonaitytė.

Pelkių fondo direktorius N. Zableckis akcentavo, kad žemės savininkų įsitraukimą į pelkių atkūrimą paskatintų pelkininkystės ūkio šakos plėtra Lietuvoje. Tam būtinos finansinės paskatos, tačiau vien jų nepakaks. „Ūkininkams vis dar trūksta jiems skirtos informacinės medžiagos ir konsultacijų, susijusių su pelkėmis ir kitais durpynais, jų atkūrimo nauda, tvariu naudojimu. Vystyti pelkininkystei reikia ir specializuotos technikos, kuri yra brangi. Galiausiai, Lietuvoje nėra nusistovėjusių grandinių, kam tiekti užaugintą biomasę, trūksta, kas gamintų gaminius – nuo granulių, kraiko, iki statybinių plokščių, auginimo terpių ar kitų inovatyvių produktų. Čia reikia valstybės pagalbos, sukuriant visą palankią pelkininkystei sistemą. Be viso to, nenuostabu, kad ankstesni bandymai teikti finansines paskatas ūkininkams pelkių atkūrimui nesulaukė susidomėjimo,” – sako N. Zableckis.

Aplinkosaugininkas konferencijoje pabrėžė, kad ne visoms su pelkių atkūrimu problemoms spręsti reikalingos lėšos, dalį jų galima būtų įveikti išsprendus biurokratines kliūtis: “Kai kuriose srityse reikia peržiūrėti susijusius teisės aktus, subalansuoti jų nuostatas taip, kad jie taptų palankūs pelkių atkūrimui. Pavyzdys čia galėtų būti miškų sektorius – medžių iškirtimas atkuriant pelkę neturėtų būti laikomas išmiškinimu, nes tokia augalija pelkei iš esmės yra nebūdinga ir ten atsirado tik dėl to, kad pelkė buvo nusausinta. Kitas pavyzdys – tai durpių substratų mažinimas mėgėjiškoje sodininkystėje. Durpių pramonė prisideda prie pelkių buveinių nykimo, spartina klimato kaitos procesus, todėl reikia ieškoti tvarių alternatyvų durpėms. Valstybė turi išsikelti nacionalinius tikslus, kaip tokį vartojimą mažinsime. Vienas iš kelių yra skatinti pramonę kurti naujos kartos augimo terpes – pakaitalus durpėms, o vartotoją – tokius produktus rinktis”, – kalbėjo Pelkių fondo vadovas.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę pamatyti pelkininkystės produktų ir durpių pakaitalų parodą. Joje eksponuoti iš pelkių biomasės pagaminti statybinių plokščių pavyzdžiai, garso izoliacijos, dekoro elementai, vienkartiniai indai, šiaudeliai, durpes galinčios pakeisti medžiagos. “Pelkės yra ne tik biologinės įvairovės – augalų ir gyvūnų – namai, bet ir galimybė kurti tvarius produktus ir inovacijas”, – pelkių atkūrimo svarbą pabrėžė gamtininkė dr. Jūratė Sendžikatė.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Punios šilas / Renato Jakaičio nuotr.
21 vasario, 2025

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį dėl medžioklės, per kurią buvo naudojamas prie ginklo pritvirtintas prožektorius.  Teismas pripažino, […]

19 vasario, 2025

Trečiadienį viename Australijos paplūdimyje rastas daugiau nei 150 ant kranto išmestų mažųjų orkų būrys, pranešė vietos valdžia. Tasmanijos gamtinių išteklių […]

Regionų naujienos