10 rugpjūčio, 2022

Aplinkosaugos ekspertai: ar tikrai vienintelis mūsų pasirinkimas – mirštanti planeta arba tuštėjančios piniginės?

Ekspertams kartojant, kad nebegalime ignoruoti klimato kaitos ir taršos sukeliamų pasekmių, Europoje vis dažniau kalbama apie Žaliąjį kursą. Visgi nepaisant nuogąstavimų, kad nesiėmę pokyčių ateityje mokėsime planetos ir savo pačių sveikata, ši tema tebepriešina visuomenę. Tik pusė lietuvių prisideda prie tvarios ateities kūrimo, o permainų dėl papildomų išlaidų ne visuomet nori imtis ne tik pramonininkai bei ūkininkai, bet ir patys gyventojai. Todėl Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje bei Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos ambasados Lietuvoje rugsėjo 2–3 d. festivalyje „Būtent!“ kvies diskutuoti apie tai, kaip tvariau gyventi galime jau šiandien ir kodėl kalbos, kad tvarumas per brangus, yra tik mitas.

Trūksta gyventojų įsitraukimo

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkos ir skaitmenizacijos klausimais Agnė Buraitytė sako, kad aplinkosauga ir žalioji transformacija yra vieni svarbiausių tvariais sprendimais garsėjančių ir pavyzdžiu visam pasauliui tapusių Šiaurės šalių politinės darbotvarkės klausimų. Jų patvirtintoje Vizijoje 2030 numatoma, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Šiaurės regionas turėtų tapti pačiu tvariausiu visame pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje aplinkosauginius tikslus įgyvendinti padedantys politiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai kol kas vėluoja.

„Lietuvoje taip pat turime kuo skubiau rasti bendrą sutarimą ir pradėti veikti siekdami apriboti žmogaus veiklos pasekmes. Šiaurės šalyse didelė dalis gyventojų pritaria, kad klimato kaita yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriama pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje taip mano tik kiek daugiau nei vienas iš dešimties gyventojų. Tai rodo ne tik požiūrių skirtumą, bet ir mažesnį lietuvių norą įsitraukti į su klimato kaita susijusių problemų sprendimus“, – tikina ekspertė.

Pašnekovė pažymi, kad visuomenės nenoras keistis gali turėti skaudžių pasekmių. Tikėtina, kad ateityje oro sąlygos bus dar sunkiau nuspėjamos, o ūkininkų dirbamos žemės taps nebederlingos. „Visgi srityse, kur susiduriama su daugiausia iššūkių, dažnai yra ir daugiausia galimybių pokyčiui. Jei skubiai imtumėmės tvarios ir aplinką tausojančios žemdirbystės, transformuotume Lietuvos žemės ūkį bei užtikrintume sektoriaus konkurencingumą ir ateityje“, – pasakoja A. Buraitytė, neabejojanti, kad artėjanti diskusija bus aktuali ir tiems, kurie sprendžia aplinkosaugines problemas, ir tiems, kurie dėl jų abejoja.

Neatidėliotini pokyčiai

Prieš diskusiją pakalbintas joje dalyvausiantis Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas dr. Egidijus Rimkus taip pat pabrėžia, kad šiandien mus supanti aplinka sparčiai keičiasi. Pasak jo, užterštumas, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos, su kuriomis sunkiai susitvarkome.

„Oro ar vandens taršos pasekmes jaučiame labai greitai. Pasaulyje nuo aplinkos taršos kiekvienais metais miršta milžiniškas skaičius žmonių. Tuo tarpu ekosistemų nykimas ir klimato kaita gali būti sunkiau matomi, tačiau kalbant apie 20–40 metų laikotarpį, būtent jie kels didžiausią grėsmę“, – pastebi profesorius.  

Pasak jo, pasirinkta diskusijos tema šiandien kaip niekada aktuali, nes nors žmonių skaičius pasaulyje sparčiai auga, tačiau mūsų vartojimo įpročiai nė kiek nesikeičia. „Akivaizdu, kad žmonių nepakeisime. Turime sukurti jiems galimybę gyventi geriau, tačiau kartu neerzinti ir mus supančio pasaulio. Kitaip tariant, taupiau vartoti gamtos resursus.

Jei imtumėmės visų reikalingų priemonių, oro, vandens ir dirvožemio taršą suvaldytume  gana greitai. Per keliolika metų pozityvius pokyčius pamatytume ir bioįvairovės srityje. Tiesa, net ir su sąlyga, kad veikti visi drauge pradėtume jau dabar, kol dar galime išvengti negrįžtamų pasekmių. Stabilizuoti klimato kaitą prireiktų bent 50 metų“, – apie ateities perspektyvas kalba prof. dr. E. Rimkus.

Išskirtinė galimybė

Aplinkosaugos problemas spręsti skatinantis Žaliasis kursas reikalauja papildomų finansinių investicijų. Neišvengiami pokyčiai paveiks mūsų visų kasdienybę – nuo maisto, elektros ir degalų kainų iki besikeičiančių namų ir miestų. Todėl dažnai kainos priverčia suabejoti žmones, ar tvarūs sprendimai tikrai atsipirks. Visgi A. Buraitytė primena, kad mūsų delsimas veikti šiandien, ateityje gali kainuoti ženkliai brangiau.

Diskusijos „Mirštanti planeta ar žaliasis kursas: ar žinome pasirinkimo kainą?“ dalyviai aptars, kaip Žaliasis kursas pakeis mūsų kasdienį gyvenimą ir kaip tam pasiruošti. Ekspertai ne tik apžvelgs galimas rizikas, bet ir dalinsis geraisiais pavyzdžiais bei kvies tą patį padaryti ir klausytojus.

Pasak Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovės, atviros diskusijos žmonėms padeda išreikšti susikaupusius rūpesčius ir baimes, inicijuoti pokyčius bei paskatinti sprendimų priėmėjus, verslo atstovus ar kitas suinteresuotas šalis prisiimti atsakomybę sprendžiant bendras problemas. 

„Retai turime tokią progą kai politikai, pilietinė visuomenė, ekspertai, jaunimo atstovai ir verslo bendruomenė gali lygiavertėmis sąlygomis diskutuoti ir aptarti opiausias problemas bei Lietuvos ir viso regiono augimo kryptis. Šiemet Šiaurės šalyse vyksta penki, o Baltijos šalyse – trys demokratijos festivaliai. Jie, įskaitant lietuviškąjį „Būtent!“, formuoja itin reikalingą diskusijų kultūrą ir skatina drąsiau užduoti mums rūpimus klausimus, atrasti bendrus taškus kuriant ateitį, o kartais ir paprieštarauti“, – mintimis dalijasi A. Buraitytė.

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.


14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Punios šilas / Renato Jakaičio nuotr.
21 vasario, 2025

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį dėl medžioklės, per kurią buvo naudojamas prie ginklo pritvirtintas prožektorius.  Teismas pripažino, […]

19 vasario, 2025

Trečiadienį viename Australijos paplūdimyje rastas daugiau nei 150 ant kranto išmestų mažųjų orkų būrys, pranešė vietos valdžia. Tasmanijos gamtinių išteklių […]

19 vasario, 2025

2025-01-24 UAB „Lerenta“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) pasirašė finansavimo sutartį dėl tikslinės […]

19 vasario, 2025

Elektronikos atliekų tvarkymo įmonė „Supportive Electronic Service“ šiemet planuoja statyti naują gamyklą Širvintų rajone, praneša „Verslo žinios“.  Gamybiniai pastatai bus […]

13 vasario, 2025

Reaguodama į aplinkosaugos aktyvistų protestą prieš perteklinį druskos barstymą, žiemą prižiūrint Vilniaus gatves, sostinės savivaldybė tvirtina – šiemet gatvių ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
13 vasario, 2025

Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman” pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo […]

L. Okockio nuotr.
6 vasario, 2025

Žmogaus audiniuose besikaupiančių mikroskopinių plastiko dalelių skaičius nuolat didėja, rašoma pirmadienį žurnale „Nature Medicine“ pasirodžiusioje naujo mokslinio tyrimo ataskaitoje. Atliekant […]

Saulės grąžos nuotr.
4 vasario, 2025

Seimo socialdemokratai Ilona Gelažnikienė  ir Linas Jonauskas siūlo dvigubai – nuo 20 proc. iki 40 proc. – padidinti savivaldybėms tenkančią […]

2 vasario, 2025

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors […]

1 vasario, 2025

Šeštadienio paryčiais Kauno rajone esančios atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ teritorijoje buvo kilęs gaisras. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento […]

Regionų naujienos