Aplinkosaugos ekspertai: ar tikrai vienintelis mūsų pasirinkimas – mirštanti planeta arba tuštėjančios piniginės?
Ekspertams kartojant, kad nebegalime ignoruoti klimato kaitos ir taršos sukeliamų pasekmių, Europoje vis dažniau kalbama apie Žaliąjį kursą. Visgi nepaisant nuogąstavimų, kad nesiėmę pokyčių ateityje mokėsime planetos ir savo pačių sveikata, ši tema tebepriešina visuomenę. Tik pusė lietuvių prisideda prie tvarios ateities kūrimo, o permainų dėl papildomų išlaidų ne visuomet nori imtis ne tik pramonininkai bei ūkininkai, bet ir patys gyventojai. Todėl Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje bei Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos ambasados Lietuvoje rugsėjo 2–3 d. festivalyje „Būtent!“ kvies diskutuoti apie tai, kaip tvariau gyventi galime jau šiandien ir kodėl kalbos, kad tvarumas per brangus, yra tik mitas.
Trūksta gyventojų įsitraukimo
Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkos ir skaitmenizacijos klausimais Agnė Buraitytė sako, kad aplinkosauga ir žalioji transformacija yra vieni svarbiausių tvariais sprendimais garsėjančių ir pavyzdžiu visam pasauliui tapusių Šiaurės šalių politinės darbotvarkės klausimų. Jų patvirtintoje Vizijoje 2030 numatoma, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Šiaurės regionas turėtų tapti pačiu tvariausiu visame pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje aplinkosauginius tikslus įgyvendinti padedantys politiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai kol kas vėluoja.
„Lietuvoje taip pat turime kuo skubiau rasti bendrą sutarimą ir pradėti veikti siekdami apriboti žmogaus veiklos pasekmes. Šiaurės šalyse didelė dalis gyventojų pritaria, kad klimato kaita yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriama pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje taip mano tik kiek daugiau nei vienas iš dešimties gyventojų. Tai rodo ne tik požiūrių skirtumą, bet ir mažesnį lietuvių norą įsitraukti į su klimato kaita susijusių problemų sprendimus“, – tikina ekspertė.
Pašnekovė pažymi, kad visuomenės nenoras keistis gali turėti skaudžių pasekmių. Tikėtina, kad ateityje oro sąlygos bus dar sunkiau nuspėjamos, o ūkininkų dirbamos žemės taps nebederlingos. „Visgi srityse, kur susiduriama su daugiausia iššūkių, dažnai yra ir daugiausia galimybių pokyčiui. Jei skubiai imtumėmės tvarios ir aplinką tausojančios žemdirbystės, transformuotume Lietuvos žemės ūkį bei užtikrintume sektoriaus konkurencingumą ir ateityje“, – pasakoja A. Buraitytė, neabejojanti, kad artėjanti diskusija bus aktuali ir tiems, kurie sprendžia aplinkosaugines problemas, ir tiems, kurie dėl jų abejoja.
Neatidėliotini pokyčiai
Prieš diskusiją pakalbintas joje dalyvausiantis Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas dr. Egidijus Rimkus taip pat pabrėžia, kad šiandien mus supanti aplinka sparčiai keičiasi. Pasak jo, užterštumas, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos, su kuriomis sunkiai susitvarkome.
„Oro ar vandens taršos pasekmes jaučiame labai greitai. Pasaulyje nuo aplinkos taršos kiekvienais metais miršta milžiniškas skaičius žmonių. Tuo tarpu ekosistemų nykimas ir klimato kaita gali būti sunkiau matomi, tačiau kalbant apie 20–40 metų laikotarpį, būtent jie kels didžiausią grėsmę“, – pastebi profesorius.
Pasak jo, pasirinkta diskusijos tema šiandien kaip niekada aktuali, nes nors žmonių skaičius pasaulyje sparčiai auga, tačiau mūsų vartojimo įpročiai nė kiek nesikeičia. „Akivaizdu, kad žmonių nepakeisime. Turime sukurti jiems galimybę gyventi geriau, tačiau kartu neerzinti ir mus supančio pasaulio. Kitaip tariant, taupiau vartoti gamtos resursus.
Jei imtumėmės visų reikalingų priemonių, oro, vandens ir dirvožemio taršą suvaldytume gana greitai. Per keliolika metų pozityvius pokyčius pamatytume ir bioįvairovės srityje. Tiesa, net ir su sąlyga, kad veikti visi drauge pradėtume jau dabar, kol dar galime išvengti negrįžtamų pasekmių. Stabilizuoti klimato kaitą prireiktų bent 50 metų“, – apie ateities perspektyvas kalba prof. dr. E. Rimkus.
Išskirtinė galimybė
Aplinkosaugos problemas spręsti skatinantis Žaliasis kursas reikalauja papildomų finansinių investicijų. Neišvengiami pokyčiai paveiks mūsų visų kasdienybę – nuo maisto, elektros ir degalų kainų iki besikeičiančių namų ir miestų. Todėl dažnai kainos priverčia suabejoti žmones, ar tvarūs sprendimai tikrai atsipirks. Visgi A. Buraitytė primena, kad mūsų delsimas veikti šiandien, ateityje gali kainuoti ženkliai brangiau.
Diskusijos „Mirštanti planeta ar žaliasis kursas: ar žinome pasirinkimo kainą?“ dalyviai aptars, kaip Žaliasis kursas pakeis mūsų kasdienį gyvenimą ir kaip tam pasiruošti. Ekspertai ne tik apžvelgs galimas rizikas, bet ir dalinsis geraisiais pavyzdžiais bei kvies tą patį padaryti ir klausytojus.
Pasak Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovės, atviros diskusijos žmonėms padeda išreikšti susikaupusius rūpesčius ir baimes, inicijuoti pokyčius bei paskatinti sprendimų priėmėjus, verslo atstovus ar kitas suinteresuotas šalis prisiimti atsakomybę sprendžiant bendras problemas.
„Retai turime tokią progą kai politikai, pilietinė visuomenė, ekspertai, jaunimo atstovai ir verslo bendruomenė gali lygiavertėmis sąlygomis diskutuoti ir aptarti opiausias problemas bei Lietuvos ir viso regiono augimo kryptis. Šiemet Šiaurės šalyse vyksta penki, o Baltijos šalyse – trys demokratijos festivaliai. Jie, įskaitant lietuviškąjį „Būtent!“, formuoja itin reikalingą diskusijų kultūrą ir skatina drąsiau užduoti mums rūpimus klausimus, atrasti bendrus taškus kuriant ateitį, o kartais ir paprieštarauti“, – mintimis dalijasi A. Buraitytė.
Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
