Apskrito stalo diskusijoje Tauragėje – apie savižudybių prevenciją

Higienos instituto duomenimis, pagal savižudybių skaičių 2016 m. Tauragės rajono savivaldybė gerokai viršijo Lietuvos vidurkį. Mūsų rajono savivaldybėje savižudybių rodiklis 100 tūkstančių gyventojų siekė 47,1, kai tuo tarpu Lietuvos rodiklis buvo 28,7. Atsižvelgiant į šį faktą Tauragės visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomendavo politikams, jog savivaldybėje turi būti sudarytas ir patvirtintas savižudybių prevencijos algoritmas.

Mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė savižudybių prevencijos siūlymams teikti, kuri, kartu su Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru, rugpjūčio 22 d. savivaldybėje surengė apskritojo stalo diskusiją „Savižudybių prevencija: problemos ir geroji patirtis“. Gerąja patirtimi pakviesti pasidalinti Kelmės ir Kupiškio rajonų savivaldybių atstovai, kur savižudybių prevencijos algoritmo įgyvendinimas jau duoda vaisius. 

Susitikimo metu pasidžiaugta ir Tauragės rotariečių bei rajono savivaldybės iniciatyva prisijungti prie Lietuvos „Rotary“ inicijuotos ir remiamos savižudybių prevencijos programos. Diskusijos pranešėjas dr. Vygintas Grinis, Lietuvos Rotary klubų ir Apygardos inicijuotos Savižudybių prevencijos programos įgyvendinimo Lietuvoje vadovas, pristatė šio projekto pagrindinius žingsnius. Artimiausiu metu, bendradarbiaujant su savivaldybės administracija ir Tauragės „Rotary“ klubo įgaliotais nariais, reikės suburti ir parengti darbui Savižudybių prevencijos ir krizių valdymo komandą savivaldybėje, išsirinkti grupės lyderį, kuris bus atsakingas už prevencijos joje organizavimą.

Atlikus savižudybių situacijos savivaldybėje analizę už paskutinius 4-5 metus bei surinkus informaciją apie psichikos sveikatos specialistų resursus savivaldybėje, apie pagalbą teikiančių institucijų ir specialistų įsitraukimą į prevenciją, bus organizuojami mokymai ir supervizijos specialistams (medikams, socialiniams darbuotojams, policijos pareigūnams, švietimo, seniūnijų ir specialistams, NVO, bendruomenių atstovams ir kt.). Mokymų metu bus skiriamas laikas konkrečių specialistų ar tarnybų algoritmo dalies koregavimui. Vėliau koreguotas algoritmas bus tikrinamas ir tik po to teikiamas tvirtinti.

Pranešimus skaitė Reda Každailienė, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja, Kelmės rajono savižudybių prevencijos įgyvendinimo darbo grupės narė, atsakinga už reagavimo į savižudybių riziką Kelmės rajone algoritmų vykdymo kontrolę ir Lina Balčiūnienė, Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė.

Kelmės rajono savivaldybėje savižudybių prevencijos darbo grupės narės pasidalino patirtimi, kokie buvo pirmieji žingsniai, rūpesčiai ir iššūkiai, pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su socialinės srities specialistais, labai geranoriška žiniasklaidos pagalba, dirbant prevencinį darbą. Pasidžiaugė, kad įgyvendinant Visuomenės sveikatos biuro parengtą projektą rajono savivaldybėje 700 mokymų dalyvių apmokyta, kaip atpažinti savižudybės grėsmę, kaip  kalbėtis su savižudiškų minčių ar ketinimų turinčiais žmonėmis, kur juos nukreipti pagalbai.

Tarp pagrindinių Kelmės rajono problemų savižudybių prevencijos srityje buvo paminėtas psichologų mokyklose trūkumas. Ta pati problema išryškėjo ir Tauragės rajono savivaldybėje.

Kita paminėta problema – Kelmės rajono savivaldybėje trūksta pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir Psichikos sveikatos centro psichiatrų aktyvumo, informuojant klientus apie teikiamas psichologų paslaugas, skatinant kreiptis į šiuos specialistus. Psichiatrų ir psichologų trūkumas ir kaita neigiamai įtakoja teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą. Šių laikų rykštė – vienišumas. Sunku dirbti su asmenimis, kurie gyvena vieni, nes po susitikimo su socialiniu darbuotoju jie lieka vieni su savo mintimis ir neigiamomis emocijomis.

Savo darbo patirtį savižudybių prevencijos įgyvendinimo srityje perteikė psichologė Valija Šap, savižudybių prevencijos įgyvendinimo Kupiškio rajone darbo grupės narė, atsakinga už reagavimo į savižudybių riziką Kupiškio rajone. Ekspertė klausė susirinkusiųjų, kur reikėtų dėti kablelį tarp žodžių „kalbėti, nereikia tylėti“ ir čia pat paneigė mitą, kad kalbėjimas apie savižudybes gali jas paskatinti. Priešingai, – kuo daugiau apie tai kalbame, tuo daugiau kenčiančių žmonių leidžia apie save žinoti.

Kokia buvo prevencinio darbo pradžia Kupiškio rajone? Specialistai 2014 m. konstatavo, kad jiems trūksta žinių, kaip padėti savižudybės riziką patiriantiems žmonėms. Taip pat reikėjo sukurti ir funkcionalų tarpinstitucinės pagalbos tinklą. Subūrus ekspertų komandą buvo iškelti pagrindiniai tikslai: gebėti atpažinti klientą savižudybės rizikoje; gebėti užmegzti kontaktą, išsiaiškinti kliento tikslus ir lūkesčius; pasikalbėti, nukreipti, užregistruoti, palydėti pas specialistą, domėtis klientu. Visų šių dalykų kaip tik ir bus mokoma nuo rugsėjo mėnesio Tauragės rajono savivaldybėje startuosiančio savižudybių prevencijos projekto metu.

Žinoma, laukia ir daug iššūkių: psichikos sveikatos specialistų pasiekiamumas „čia ir dabar”, klientų ir visuomenės pasitikėjimo stiprinimas, specialistų „perdegimo“ grėsmės mažinimas. Siekiant užkirsti kelią savižudybėms, būtina šalinti priežastis, spręsti įvairias socialines problemas. Vienas iš kelių į savižudybę yra priklausomybės. Diskusijoje apie tai pasakojo ir asmenine patirtimi dalinosi Žydrūnas Stumbra, pagalbos priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams savanoris.

Psichologė Valija Šap pasidžiaugė, kad į diskusiją pakviesti ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, savanoriai. Savižudybių prevencijoje jų vaidmuo labai svarbus.

Apie Kupiškio savižudybių prevencijos patirtį, iššūkius ir tai, kaip vienų rajono problemų sprendimas gali pasitarnauti kitų problemų sprendimui, pasakojo ir Kupiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Aurimas Martinka. „Pirmiausia turi būti sukurta strategija su labai aiškiu planu, kuris atsakytų į klausimus: ką mes turime padaryti, kur link mes einame, ko mes tikimės ir kada. Savižudybių negali sumažėti, kol yra pavienės iniciatyvos, bet nėra koordinuoto darbo, veiksmingo algoritmo“, – tvirtino diskusijos dalyviai. Labai svarbu sukurti veiksmingą specialistų bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo tinklą, esant ketinimui/ mėginimui žudytis ar įvykus savižudybei ir vykdyti psichologines konsultacijas gyventojams, jų šeimų nariams savižudybių atvejais. Pranešėjų geroji praktika rodo, kad suvienijus įvairių institucijų jėgas, pritaikius būtent tai savivaldybei tinkamą modelį, apmokius specialistus, situacija akivaizdžiai keičiasi, savižudybių mažėja.

Diskusijoje dalyvaujant Tauragės rajono savivaldybės, Pirminio sveikatos priežiūros centro vadovams, Tauragės „Rotary“, Probacijos tarnybos, seniūnijų atstovams, politikams, socialiniams ir švietimo įstaigų darbuotojams, visuomenės sveikatos specialistams, NVO, savanoriams, aptarta psichikos sveikatos situacija ir pagalbos galimybės Tauragės rajono savivaldybėje, pasidalinta žiniomis, kaip atpažinti kylančią savižudybės riziką, kalbėta apie prevencijos, pagalbos asmeniui ir jo artimiesiems būdus, viešinimo svarbą, dalintasi praktinių situacijų sprendimo būdais.