Aptartas institucijų bendradarbiavimas dėl gyvūnų laikymo, gerovės ir apsaugos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) kreipėsi į valstybės ir savivaldybių institucijas su siūlymu inicijuoti pasitarimą dėl institucijų bendradarbiavimo gyvūnų laikymo, gerovės ir apsaugos srityse. Tai padaryta atsižvelgiant į visuomenės informavimo priemonėse pateikiamą informaciją apie neigiamai vertinamus skirtingų valstybės institucijų bendradarbiavimo dėl gyvūnų laikymo, gerovės ir apsaugos reikalavimų užtikrinimo pavyzdžius. VMVT pateikė poziciją dėl teisės aktuose nustatytų institucijų kompetencijų, sprendžiant minėtus klausimus, pasiskirstymo.
Pirmadienį šiuo klausimu Pakruojo rajono savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo mero pavaduotojas J. Juozapaitis, administracijos direktorė E. Kižienė, direktorės pavaduotojas M. Senulis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pakruojo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė-valstybinė veterinarijos inspektorė V. Svečiulienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pakruojo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius A. Tepelis, Šiaulių APGV Pakruojo PGT viršininkas D. Motekaitis, Šiaulių apskrities VVPK Pakruojo PK Veiklos skyriaus viršininkas Ginas Pocevičius, UAB „Pakruojo komunalininkas“ direktorius S. Lembutis, Žemės ūkio skyriaus vedėjas J. Pupinis, seniūnai.
Susitikimo metu aptarta, kaip institucijos veikia tam tikrose situacijose, kaip bendradarbiaujama, kokių kyla nesklandumų. UAB „Pakruojo komunalininkas“ direktorius S. Lembutis pritarė susitikimo metu išsakytam pasiūlymui daugiau šviesti visuomenę gyvūnų apsaugos klausimais, nes kartais gyventojai persistengia ir tarnybas iškviečia visai be reikalo: atvykus „vaduoti“ gandro, šis ima ir nuskrenda. Būtent dėl gandrų daugiausiai iškvietimų gauna ir gaisrininkai, kurie į pranešimus turi reaguoti. Šiaulių APGV Pakruojo PGT viršininkas D. Motekaitis pasakojo, kad tarnyba iškvietimų gauna ir dėl širšių. Tačiau su vabzdžiais kovoti gaisrininkai nėra apmokyti ir jų naikinimu neužsiima.
Pakruojo seniūnas D. Margis klausė, kaip spręsti benamių kačių klausimą. Katėms šerti yra įrengtos vietos, tačiau didžiausia bėda – gausi jų populiacija. Seniūnas siūlė numatyti lėšų ir pasirūpinti kačių sterilizacija. Kitas aktualus klausimas – gyvūnų registracija. Gyvūnų ženklinimas neatšauktas, tačiau jis nėra privalomas. Bet gyventojai turėtų į tai pažiūrėti atsakingiau. VMVI pažymi, kad rastų sužeistų gyvūnų sveikatos būklę turėtų įvertinti ir nustatyti jų ženklinimą ne VMVT pareigūnas, o veterinarijos paslaugas teikiantis privatus veterinarijos gydytojas ar veterinarijos gydytojas, kuris yra gyvūnų laikytojo, gyvūnų globėjo darbuotojas. S. Margis įvardijo dar vieną problemą – bebrus, dėl kurių „veiklos“ skundžiasi gyventojai ir kurių suręstas užtvankas sunku išardyti, kartais prireikia technikos. Priekaištų turėta dėl bendradarbiavimo su aplinkosaugininkais: pasigendama supratimo, skubama bausti, todėl patarimo klausti nesiryžtama.
Policijos atstovas G. Pocevičius svarstė, kur policijai dėti gyvūnus, nes savaitgaliais ir po darbo valandų gaunama pranešimų apie palaidus šunis. Juos paėmę pareigūnai kartais patys ir prižiūri. S. Lembutis siūlė pasinaudoti kilnojamais narvais arba susitarti dėl raktų nuo teritorijos vartų, kad tuos gyvūnus būtų galima palikti. UAB „Pakruojo komunalininkas“ direktorius pabrėžė, kad geriausia kreiptis nurodytais telefonais ir susitarti dėl gyvūnų priežiūros.
Anot pareigūnų, mūsų rajone ir dabar tarnybos susikalba, t. y. bendradarbiauja sklandžiai. Tačiau susitikimo metu išsakytos mintys, pastabos ir patarimai – atsakymai į klausimus, kurių neišvengiamai būna bet kuriame darbe.
