Aptarti ekstremalūs klausimai, nutarta organizuoti pratybas
Alytaus rajono savivaldybėje vyko savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame dar kartą aptartas pasirengimas šaltajam metų periodui bei galimai gripo epidemijai, kalbėta apie afrikinį kiaulių marą, kibernetines atakas, migrantus. Posėdžiui pirmininkavo savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kručkauskaitė.
Kelininkai žiemai pasiruošę
J. Kručkauskaitė pažymėjo, kad šaltajam metų periodui Alytaus rajono savivaldybė, jos įmonės ir įstaigos pasiruošusios. „Kai kurios įstaigos šildymą pradėjo su naujais katilais. Nauji granuliniai automatiniai katilai nupirkti Krokialaukio, Miroslavo, Pivašiūnų gimnazijoms,“ – sakė direktorė.
Ji priminė, kad Alytaus rajono kelių priežiūrą savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas ne kartą aptarė su VĮ „Alytaus regiono keliai“ vadovu, įstaigos specialistais, seniūnais. Vietinės reikšmės keliai, priklausantys Alytaus rajono savivaldybei, valomi ir barstomi pagal seniūnų prašymus, pateiktus savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriui, taip pat atsižvelgiant į oro sąlygas ir savivaldybės turimas lėšas. Kelius prižiūri konkursą laimėjusi UAB „Daugesta“. Komisijos posėdyje dalyvavęs Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Mantas Ludavičius pažymėjo, kad Alytaus rajono savivaldybė dėl kelių valymo su ūkininkais sutarčių nesudariusi.
Skiepintis nuo gripo dar nevėlu
Savivaldybės gydytoja Dovilė Lynykienė informavo, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 48-ąją šių metų savaitę siekė 58,2 atv. 10 tūkst. gyventojų. 47-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 51,8 atv. 10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas registruotas Marijampolės, didžiausias Vilniaus apskrityje.
„Alytaus rajone registruotas 81 susirgimas ŪVKTI, iš jų 67 asmenims iki 17 metų amžiaus. Sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų teko 29,84 atvejo per savaitę. Susirgimų gripu atvejų neregistruota,“ – teigė savivaldybės gydytoja. Ji pažymėjo, kad sergamumas gripu išauga sausio–vasario mėnesiais.
D. Lynykienė taip pat atkreipė dėmesį, kad gripo epidemija skelbiama, kai susirgimų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
Valstybės lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo nupirktos gripo vakcinos ir skirti antivirusiniai vaistai. „Iš viso Alytaus rajono sveikatos priežiūros įstaigoms skirta 765 gripo vakcinos, kurios jau sunaudotos. Nemokamai paskiepyti gyventojai, patenkantys į rizikos grupes: 65 metų ir vyresni, nėščiosios, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, metabolinėmis, navikinėmis ir kitomis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai,“ – sakė D. Lynykienė.
Savivaldybės gydytoja pažymėjo, kad dar nevėlu pasiskiepyti nuo gripo. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nemažai žmonių nelinkę skiepytis dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepus. „Tačiau nei visuomenės sveikatos centre, nei mūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigose nėra gauta duomenų, kad po gripo skiepo būtų buvusi stipri reakcija, sukėlusi pavojų žmogaus gyvybei ar stipriai sutrikdžiusi sveikatą, dažniausiai būna silpnos vietinės reakcijos paraudimas, patinimas dūrio vietoje,“ – sakė D. Lynykienė, akcentavusi, kad šiais metais žmonės kiek daugiau domėjosi skiepais.
Ir buferinėje zonoje laikyti kiaules galima – tik su sąlyga
Afrikinio kiaulių maro situaciją Lietuvoje, kaimyninėse šalyse ir Alytaus rajone pristatė Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius. „Lietuvoje šiuo metu 19-koje savivaldybių nustatyti 95 afrikinio kiaulių maro atvejai laukinėje faunoje ir 13 atvejų tarp naminių kiaulių“, – sakė R. Černius.
Jis palyginimui pateikė skaičius Latvijoje ir Estijoje. Šiose valstybėse afrikinio kiaulių maro nustatyta žymiai daugiau nei Lietuvoje: Latvijoje 580, Estijoje 442 atvejai, o Lenkijoje mažiau – 46.
Kalbėdamas apie Alytaus rajoną, Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pažymėjo, kad šiais metais rajone nustatyti 5 afrikinio kiaulių maro atvejai. Visi – laukinėje faunoje. „Vienas šernas rastas kritęs Kalesninkų miške, kiti sumedžioti. Paskutinis gyvūnas sumedžiotas šių metų spalio 31 dieną, tame pačiame Kalesninkų miške“, – tęsė R. Černius. Nuo metų pradžios iš viso sumedžiota daugiau kaip 300 šernų.
Jis atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų lapkričio 1 dienos medžiotojams mokamos išmokos už sumedžiotas šernų pateles: daugiau kaip vienų metų amžiaus – 50 eurų, daugiau kaip dviejų metų – 100 eurų. „Išmokos bus mokamos iki 2016 m. gruodžio mėnesio, kad būtų sumažinta šernų populiacija,“ – sakė R. Černius. „Kol Lietuvos medžiotojai nepradės mažinti šernų populiacijos, afrikinis kiaulių maras kels pavojų,“ – apie ligos suvaldymą kalbėjo jis.
Alytaus veterinarijos viršininkas taip pat priminė, kad buferinėje zonoje, kurioje draudžiama laikyti kiaules išlieka 7 Alytaus rajono seniūnijos. „Panaikinti buferinę zoną galima praėjus dvylikai mėnesių nuo paskutinio atvejo,“ – pažymėjo R. Černius, teigdamas, kad atsiranda žmonių, kurie slaptai laiko kiaules. Pasak jo, kiaules laikyti galima ir buferinėje zonoje, jeigu butų įgyvendinti visi biosaugos reikalavimai. „Tačiau biosaugos reikalavimus apsimoka įgyvendinti laikant daugiau kaip 100 kiaulių, bet ne kelioms“, – pabrėžė R. Černius.
Patarė kaip apsisaugoti nuo kibernetinių atakų
Apie galimas kibernetines atakas kalbėjo savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Sakalauskas. „Kibernetinė ataka – bet kokia veikla, siekianti sutrikdyti informacinių sistemų arba pačių organizacijų veiklą, pasinaudoti jų duomenimis. Tai gali būti kompiuteriniai virusai, nepageidaujami elektoriniai laiškai, šnipinėjimo programos,“ – kalbėjo J. Sakalauskas. Jis patarė gyventojams neatidarinėti neaiškių elektroninių laiškų, dažnai keisti slaptažodžius, atsinaujinti antivirusines programas, domėtis naujovėmis.
„Nupirkta antivirusinė programa visada bus pigiau, nei virusų padaryti nuostoliai,“ – pažymėjo jis. Specialistas, kalbėdamas apie Alytaus rajono savivaldybės duomenų apsaugą, atkreipė dėmesį, kad jie tinkamai apsaugoti, nors bandymų pažeisti apsaugą būna.
Alytaus miestas ir rajonas – tranzitui
Migrantų judėjimo klausimą Alytaus mieste ir rajone pristatė Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Darius Rukšėnas. Šiuo metu Alytaus mieste ir rajone gyvena 374 užsieniečiai: 140 – laikinai, 175 – nuolatinai. Policijos atstovas pažymėjo, kad nei Alytaus miestas, nei rajonas nėra patrauklus migrantams, greičiau būtų naudojamas kaip tranzitinė vieta.
Dalyvavo visi
Posėdžio dalyviai taip pat sutarė organizuoti pratybas, imituojant ekstremalią situaciją, kurios metu būtų patikrintas įvairių įstaigų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas.
Posėdžio pirmininkė J. Kručkauskaitė pažymėjo, kad savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje dalyvavo visi jo narai arba atstovai: rajono mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, rajono savivaldybės gydytoja D. Lynykienė, savivaldybės Dokumentų ir personalo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Vėsa, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Bautronis, Alytaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas R. Černius, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros vedėjas Romualdas Gavėnas, Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas D. Rukšėnas, Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono atstovas Andrius Urbonas.
