Aptarti žiedinės ekonomikos paketo tikslai
Šiandien Aplinkos ministerijoje įvyko Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato Žaliosios ekonomikos departamento direktoriaus Kęstučio Sadausko susitikimas. Susitikime aptarti žiedinės ekonomikos paketo tikslai iki 2030 m. ir pirminta Lietuvos pozicija.
Europos Komisija naująjį paketą pateikė 2015 m. gruodžio 2 d. Paketą sudaro Europos Sąjungos atliekų tvarkymo apžvalga, probleminių sričių vertinimas, veiksmų planas 2016–2019 m. su priemonėmis, kurias EK ketina pasiūlyti ir atliekų direktyvų pakeitimai, t. y. Bendrosios atliekų, sąvartynų, pakuočių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, elektronikos, baterijų ir akumuliatorių.
Žiedinės ekonomikos pakete nustatomi nauji strateginiai atliekų tvarkymo tikslai iki 2030 metų – perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų, perdirbti iki 85 proc. pakuočių ir pašalinti sąvartynuose ne daugiau proc. atliekų. Lietuvoje 2013 metais perdirbta 21 proc. komunalinių atliekų, 54 proc. pakuočių atliekų, kompostuota 8 proc., sudeginta 7 proc., pašalinta sąvartyne 64 proc.
Lietuva teigiamai vertina Komisijos pateiktą žiedinės ekonomikos paketą, kuris yra kompleksinis dokumentas, apimantis atliekų tvarkymą, gaminio projektavimo ir produkto gamybos procesus.
„Pagal Lietuvos pasiektus rodiklius atliekų sektoriuje esame vidutiniai, todėl siekiant uždaro ciklo, gamybos procese būtina efektyviai naudoti gamtos išteklius, didinti antrinių žaliavų panaudojimą. Tam svarbus savalaikis Europos Komisijos veiksmų plano iki 2019 m. įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant antrinių žaliavų, ypač plastiko standartų parengimui, pakartotiniam vandens panaudojimui, tikslinėms investicijoms pramonės sektoriui diegti mažaatliekias technologijas“, – susitikimo metu sakė ministras.
Įgyvendinant žiedinės ekonomikos paketą būtinas indėlis Ūkio ministerijos dėl gaminio projektavimo, gamybos proceso standartų diegimo, mažaatliekių technologijų finansavimo, Žemės ūkio ministerijos dėl trąšų gamybos ir naudojimo reglamentavimo, vandens pakartotinio panaudojimo, maisto atliekų tvarkymo, Energetikos ministerijos dėl atliekų ir energetikos politikos sąsajų.
Įgyvendinant paketo tikslus Lietuvai reikės iš esmės peržiūrėti nustatytus strateginius tikslus, numatyti priemones, pvz.: suremontuotų elektronikos prietaisų pakartotinio naudojimo skatinimas; antrinių žaliavų perdavimas pramonės įmonėms; peržiūrėti mokesčius už atliekų tvarkymą ir aplinkos taršą, siekiant skatinti perdirbamų ir pakartotinai panaudojimų produktų naudojimą ir kita.
Lietuvos laikosi pozicijos, kad siūlomi perdirbimo, šalinimo sąvartynuose tikslai yra ambicingi ir be papildomų priemonių sunkiai įgyvendinami. Būtina papildomai nustatyti pereinamųjų laikotarpių kriterijus, skirti tikslinį finansavimą pramonės sektoriui skatinti efektyvesnį išteklių naudojimą ir didinti antrinių žaliavų panaudojimą gamybos procese, didinti perdirbamų produktų gamybą.
Lietuva sutinka su Komisijos pasiūlymu nustatyti visoms valstybėms vienodą vykdomų užduočių skaičiavimo metodą. Manome, kad vienodas metodas leis užtikrinti valstybių vykdomų užduočių palyginamumą.
