Aptartos Guobų akligatvio gyventojų keliamos problemos
Balandžio 4 dieną Kretingos rajono savivaldybės vadovai, UAB „Kretingos vandenys“ ir Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai susitiko su Tarybos nariu Vytautu Ročiu ir Guobų akligatvio gyventojais, pateikusiais skundą dėl nekokybiško centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens. Susitikimo metu aptarti Savivaldybės ir bendrovės „Kretingos vandenys“ veiksmai, kurių iki šios dienos buvo imtasi, sprendžiant susidariusią problemą, diskutuota apie galimybes kompensuoti už nekokybišką vandenį.
Savivaldybės meras Juozas Mažeika, nesutikdamas su skunde gyventojų išsakytu nuogąstavimu, kad iki kovo 9 d., vandens kokybė nepagerėjo, akcentavo, kad šiai problemai spręsti skiriamas didelis dėmesys, ir, nors laukiamo rezultato kol kas nepasiekta, bendra situacija yra žymiai pagerėjusi. Kas savaitę kintančią situaciją aptaria ir sprendimų, kaip galutinai išvalyti vandenį, nuolat ieško Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Savivaldybės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau vadinama – VMVT), jos teritorinių padalinių Klaipėdoje ir Kretingoje, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros specialistų darbo grupė, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, kurio paprašyta dar kartą gyventojams pristatyti įvykdytas priemones ir suplanuotus vandens kokybės gerinimo darbus.
P. Černeckis įvardijo iki šios dienos bendrovės „Kretingos vandenys“ atliktus darbus ir pasiektus rezultatus, akcentuodamas, kad ši informacija nuolat viešinama Savivaldybės ir UAB „Kretingos vandenys“ interneto svetainėse bei vietinėje spaudoje: „Svarbiausi darbai – du kartus atliktas magistralinio Kretingos miesto vamzdyno žiedo dezinfekavimas ir plovimas, magistralinių linijų nuo vandenvietės iki Savanorių gatvės dezinfekavimas ir plovimas, du kartus dezinfekuoti ir išplauti geriamojo vandens saugojimo rezervuarai, mechaniškai išvalyta pagrindinio vamzdyno nuo vandenvietės ligi Savanorių gatvės atkarpa – vykdant šiuos darbus pašalinta nemažai vamzdyne susikaupusių geležies oksido nuosėdų. Po kiekvieno dezinfekavimo-praplovimo buvo imami mėginiai mikrobiologiniams, cheminiams ir jusliniams rodikliams įvertinti. Pagal paskutinius duomenis, stebimų kontrolinių daugiabučių namų, vidutiniškai sunaudojančių apie 70-80 kub. m. vandens, įvaduose įrengtuose filtruose randamos 2-4 uodo trūklio lervos, todėl tikėtina, kad 20-30 kub. m. vandens šiuo metu gali pasitaikyti po vieną uodo trūklio lervą. Tačiau mūsų tikslas – problemą išspręsti taip, kad geriamajame vandenyje nebeliktų nė vienos lervos“, – sakė jis.
Savivaldybės merui J. Mažeikai pasiteiravus, kada gyventojams bus galima pasakyti, kad vandentiekio sistemoje uodų lervų nebėra, G. Valinevičius išsakė viltį, kad tokio rezultato tikimasi atlikus trečiąjį magistralinio vamzdyno dezinfekavimo ir praplovimo etapą – apie gegužės mėnesį. Tačiau suplanuotas ir pakartotinis magistralinių vandentiekio tinklų chloravimas ir plovimas, jei po šio – trečiojo – dezinfekcijos etapo, vandenyje vis dar būtų pavienių lervų. Kalbėdamas apie numatytas papildomas priemones, kad prasidėjus naujam uodų sezonui tarša į vandentiekį nepatektų, bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas G. Valinevičius akcentavo sustiprintą vandenvietės gręžinių, jų ventiliacijos angų ir gręžinių apsaugos zonų teritorijos priežiūrą, pažymėjo, kad ant vandens saugojimo rezervuarų avarinio persipylimo linijų sumontuoti atbuliniai vožtuvai, bus įrengtos insekticidinės lempos vabzdžių naikinimui prie vandens gerinimo įrenginių ir imamasi įvairių kitų priemonių vandenvietėje esančių vandens telkinių uodų lervoms naikinti.
Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Regina Slušnienė, apibendrindama dėl uodo trūklio lervų atliktų tyrimų rezultatus, pažymėjo, kad nei viename iš 216 paimtų mėginių mikrobiologinės taršos nebuvo nustatyta, geriamajam vandeniui leidžiamos nustatytos normos nebuvo viršytos, tačiau dėl vandenvietėje atliekamos profilaktinės vandens dezinfekcijos buvo juntamas pašalinis kvapas – todėl nuo 2015 metų lapkričio 13 dienos profilaktinis geriamojo vandens chloravimas nutrauktas. „Uodo trūklio lervos nekelia pavojaus žmogaus sveikatai: jos neparazituoja žmogaus organizme, neperneša ligų ir jų nesukelia. Nors geriamasis vanduo yra nekokybiškas, tačiau jį vartoti saugu“, – kalbėjo R. Slušnienė.
Gyventojams iškėlus klausimą, ar už tiekiamą nekokybišką geriamąjį vandenį reikia mokėti nustatytą vandens kainą, G. Valinevičius priminė, kad dėl šios situacijos sprendimo buvo konsultuotasi su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri pateikusi atsakymą, kad diferencijuoti, t. y. kai kuriems vartotojams sumažinti UAB „Kretingos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo kainą, atsižvelgiant į bendrovės patiriamas sąnaudas, nėra pagrindo, nes geriamojo vandens tiekėjas, tiekdamas vandenį vartotojams (tiek gaunantiems kokybišką, tiek gaunantiems nekokybišką vandenį), patiria vienodas sąnaudas – tai yra išgauna vandenį, jį paruošia ir tinklais paskirsto vartotojams.
„Vandens tiekimo kaina nustatoma sąnaudų padengimo principu. Jei padaryta konkreti žala, vartotojas turi teisę kreiptis į bendrovę dėl jos atlyginimo. Kiekvienu atveju gautas prašymas yra nagrinėjamas individualiai, vadovaujantis įmonėje patvirtinta Vartotojų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka. Tačiau jei nekokybiškas vanduo yra vartojamas, už jį turi būti mokama nustatyta kaina“, – susitikimo pabaigoje sakė G. Valinevičius, dar kartą atsiprašęs gyventojų už patirtus nepatogumus ir patikinęs, kad, padedant VMVT specialistams, imamasi visų priemonių, kad vandentiekio sistemoje uodo trūklio lervų neliktų.
