Aptartos kaimo jaunimo nedarbo problemos
Upytėje, Amatų centre, rajono jaunųjų ūkininkų, vietos veiklos grupės ir Panevėžio teritorinės darbo biržos atstovai sprendė rajono jaunimo užimtumo problemas, aptarė ateinančio Europos Sąjungos finansinės paramos laikotarpio teikiamas galimybes kaime skatinti verslą ir kurti naujas darbo vietas.
Išplėstiniame posėdyje dalyvavo Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo komisijos, Lietuvos ūkininkų ratelio sąjungos, Panevėžio teritorinės darbo biržos, Panevėžio profesinio rengimo centro atstovai.
Teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus vedėja Virginija Nakienė sakė, kad rajone šiuo metu yra registruota per 300 bedarbių iki 29 metų. Pranešėja pristatė aktyvios darbo rinkos politikos priemones, padedančias jaunimui įgyti profesinį mokymą ir įsidarbinti. Juose dalyvauja 10–12 proc. jaunųjų bedarbių.
Apie suteikiamas plačias galimybes išmokti rinkoje paklausių amatų kalbėjo profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sedula. Pasak jo, naujausia įranga aprūpintose moderniose praktinio mokymo dirbtuvėse jaunimui suteikiama galimybė įgyti šiuolaikinių technologijų lygio profesinę kvalifikaciją.
Renginio dalyviai konstatavo paradoksą – darbdaviams reikia darbuotojų, o tarp jaunimo klesti nedarbas. Prieita prie išvados, kad tokią situaciją lemia šalyje nuvertintas profesinis rengimas.
Apie tai, kad žemės ūkyje trūksta darbo rankų, kalbėjo rajono jaunųjų ūkininkų klubo valdybos pirmininkas Mindaugas Skruzdys. Ūkininkai Osvaldas Dirsė, Mikas Pačekajus, Simonas Barzda sakė ir šiandien galintys įdarbinti žmonių, tačiau susiduriantys su nepakankama jų motyvacija.
Ūkiuose taip pat yra darbo ir mokiniams vasaros atostogų metu. Pasak M. Pačekajaus, vaikai būna labai darbštūs, tačiau įdarbinti nepilnamečius ūkyje sudėtinga.
Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Skirmantė Danylienė ūkininkams pakomentavo teisės aktus dėl nepilnamečių įdarbinimo. Ūkininkai sakė nespėjantys įsigilinti į dažnai besikeičiančius juridinius įdarbinimo niuansus. Darbo biržos atstovai pažadėjo juos ateityje nuolat konsultuoti rūpimais klausimais.
Rajono VVG projektų koordinatorė Rasa Visockienė apžvelgė įgyvendintus praėjusio ES finansinės paramos laikotarpio projektus. Daugelis jų buvo skirti kaimo atnaujinimui ir plėtrai, aplinkos gražinimui.
Pasak pranešėjos, šiuo metu baigiama rengti 2016–2023 m. veiklos strategija. Ateinantį laikotarpį į vietos projektų paramą pretenduojantiems pareiškėjams teks dirbti kita kryptimi: 75 procentai būsimos paramos lėšų bus nukreipta verslumo ir darbo vietų kūrimo projektams. Naujosios strategijos prioritetai – jaunimo užimtumas, darbo vietų kūrimas ir į kaimus ateinantis socialinis verslas.
