Aptartos viešųjų darbų organizavimo problemos

Klaipėdos rajono savivaldybėje aptarti viešųjų darbų organizavimo klausimai, jiems skiriamos lėšos ir kaip jos panaudojamos.

Vicemerė Rūta Cirtautaitė atkreipė dėmesį, kad susikaupė nemažai problemų organizuojant viešuosius darbus. „Mes, kaip Savivaldybė, norėtume, kad būtų įdarbinta kuo daugiau žmonių, ieškančių darbo. Tada gal nereikėtų mokėti tiek socialinių pašalpų, o žmogus dirbtų ir užsidirbtų“, − sakė mero pavaduotoja.

Darbo biržos atstovės Gargždų skyriaus vedėja Vida Stankienė ir vyriausioji specialistė Sigita Trijonienė akcentavo, kad viešųjų darbų tikslas − sudaryti galimybes bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams atostogų metu, ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojams priverstinių prastovų metu ar dirbantiems ne visą darbo laiką laikinai įsidarbinti, siekiant užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų. Taigi organizuojant viešuosius darbus nekuriamos darbo vietos, − tai yra tik laikina priemonė neturintiems kito darbo užsidirbti lėšų pragyvenimui. Kaip tik todėl viešieji darbai gali būti organizuojami tik laikino pobūdžio darbams, skirtiems padėti palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą, atlikti arba išsaugoti darbo vietas ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse. Viešųjų darbų trukmė per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai, o žmogus, priimtas viešiesiems darbams, pirmiausia įdarbinamas 2 mėnesių laikotarpiui, po to dar du kartus per metus gali atnaujinti sutartį. Kaip rodo praktika, tai pasiteisina, nes laikino pobūdžio darbai maždaug tiek ir trunka, žmonės, dirbdami viešuosius darbus, arba yra suinteresuoti susirasti kitą – pastovų darbą, arba tenkinasi dirbti tik tokius darbus, žinodami, kad neturės perspektyvų įsidarbinti nuolat, nors apie 5 procentai vis dėlto įsidarbina įmonėse, organizuojančiose viešuosius darbus, ir nuolatiniam darbui, jei yra įsteigiamas nuolatinis etatas, pavyzdžiui, aplinkai prižiūrėti.

Rajone per 2015 metus viešuosius darbus dirbo 230 žmonių 6 įstaigose, − daugiausia buvo įdarbinusi VšĮ „Gargždų švara“ − 190, Gargždų ligoninė – 25, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje − 3, Vaikų ir jaunių sporto mokykloje − 6, viešojoje įstaigoje „Gargždų futbolas“ − 6. Aplinkos tvarkymo darbus, kuriuos atlieka „Gargždų švaros“ įdarbinti viešųjų darbų darbininkai, skiria ir organizuoja seniūnijos.

Per 2015 m. Agluonėnų seniūnijoje dirbo 9 darbininkai, Dauparų−Kvietinių – 5, Dovilų – 18, Endriejavo – 10, Gargždų – 70, Judrėnų – 10, Kretingalės – 7, Priekulės – 25, Sendvario – 5, Veiviržėnų – 13, Vėžaičių – 18.

„Kodėl tik tiek? − kėlė klausimą mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, − juk seniūnijos turi tiek daug darbų, o darbininkų iš viešųjų darbų beveik neprašo? Klaipėdos mieste beveik visose ugdymo įstaigose bent jau vasaros laikotarpiu darbininkai viešiesiems darbams yra aktyviai priimami.“

Sigita Trijonienė aiškino, kad priimtus viešiesiems darbams žmones reikia suteikti darbo priemones, juos prižiūrėti, todėl ne visi įstaigų vadovai nori tuo užsiimti, ne visi ir turi ką pasiūlyti. Ypač daug problemų su seniūnijomis. Tačiau norisi pasidžiaugti Judrėnų, Priekulės, Dovilų seniūnijomis, kurios visada prašo skirti kuo daugiau darbininkų.

Anot Savivaldybės tarybos narės Reginos Kernagienės, teiginys, kad kai kurios seniūnijos neturi ko pasiūlyti viešųjų darbų darbininkams, yra gana keistas, − juk kai kurios mūsų viešosios teritorijos, pakelės, senosios kapinės tikrai neatrodo blizgančiai. „Jei būtų poreikis įdarbinti daugiau viešųjų darbų darbininkų, būtų galima svarstyti ir lėšų didinimo klausimą. Nepateisinama, kad 2015 m. liko nepanaudota 4805,97 eurų“, − sakė Tarybos narė.

Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Feliksas Žemgulys informavo, kad 2016 m. poreikis mūsų savivaldybėje – 309 žmonės, numatoma finansuoti 300 darbo vietų, kurių darbo užmokesčiui atsieitų 280 tūkst. eurų, iš jų 112 tūkst. – Savivaldybės biudžeto lėšos, likusią dalį finansuoja Darbo birža.

Mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės teigimu, turėtų žmonių viešiesiems darbams daugiau imti ir mokyklos, ir kitos Savivaldybės įstaigos − juolab kad yra galimybė įdarbinti pagal šią programą ir savo mokinius, − o juk dažnas 16 metų sulaukęs ieško darbo vasarą.