Apžvelgti Kretingos rajono sveikatos priežiūros paslaugų rodikliai ir tendencijos

Kretingos rajono savivaldybės vadovus, rajono tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto narius bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovus su praėjusiais metais ir pirmąjį šių metų pusmetį Kretingos rajono savivaldybėje vykdytomis prevencinėmis programomis, slaugos, ambulatorinių ir stacionarių paslaugų teikimo, antibiotikų išrašymo vaikams rodikliais supažindino praėjusią savaitę į susitikimą savivaldybėje atvykę Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – Klaipėdos TLK) direktorius Alfridas Bumblys ir jo pavaduotoja Vilma Stasiulienė.

Pranešimą skaičiusios V. Stasiulienės, Klaipėdos TLK direktoriaus pavaduotojos, teigimu, gyventojų mažėjimas pastebimas visose Europos Sąjungos šalyse, per pastaruosius dešimt metų Kretingos rajono savivaldybėje jų sumažėjo 13 proc., Lietuvoje – 12 proc. Kretingos rajone žmonių senėjimo koeficientas išaugęs 21 proc., kai Lietuvoje vidutiniškai – 23 proc. Tačiau, pasak specialistės, pagal gyventojų senėjimą iš 60 Lietuvos savivaldybių Kretinga – 19-oje vietoje.

Pristatydama, kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi prie gydymo įstaigų prisirašiusių gyventojų skaičius, V. Stasiulienė akcentavo, kad didžiausias – 25 proc. – augimas pastebimas prisirašiusiųjų prie UAB „Kretingos šeimos medicinos centras“, o didžiausias – 26 proc. – prisirašiusiųjų mažėjimas – prie VšĮ Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC). UAB „Kretingos šeimos klinika“ prisirašiusių gyventojų per šį laikotarpį sumažėjo 16 proc., VšĮ Kretingos PSPC – 22 proc., o VšĮ Kartenos PSPC – 11 proc.

„Vienas iš šiandieninių mūsų valstybės prioritetų – slauga, kadangi senstant visuomenei jos poreikis auga. Todėl ir 1000-čiui gyventojų tenkančių slaugos lovų skaičius yra padidintas iki 3, siekiant, kad šios paslaugos būtų suteikta kuo daugiau, – susitikime sakė Klaipėdos TLK direktoriaus pavaduotoja, akcentavusi, kad 2016 metais Kretingos rajone buvo 17 slaugos hospitalizacijų 1000-čiui gyventojų, kai Lietuvos vidurkis – 13. – Tačiau slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo pasiskirstymas Kretingos rajone nevienodas: pavyzdžiui, per praėjusius metus daugiausiai šių pasaugų gyventojams suteikta Salantų ir Kartenos PSPC.“.

Susitikime Klaipėdos TLK atstovai apžvelgė ir asmenų dalyvavimo prevencinėse programose rodiklius 2016 metais. Priešinės liaukos vėžio programos vykdymas Kretingos rajone siekia 54 proc., storosios žarnos vėžio – 44 proc., mamografinės patikros dėl krūties vėžio – 37 proc., gimdos kaklelio piktybinių navikų – 47 proc., širdies kraujagyslių – 44 proc. Pastarasis rodiklis didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje.

Kalbėdama apie hospitalizacijos rodiklį, V. Stasiulienė akcentavo siekį jį mažinti: „Jeigu iki 2016 metų siektinas hospitalizacijos rodiklis buvo 20, o iki 2020 metų jis turės būti ne didesnis kaip 18, tai Lietuvos mastu šiuo metu šis rodiklis siekia 19-a 100-ui gyventojų, Kretingos rajono savivaldybėje – 22. Jei Lietuvoje 43 proc. hospitalizacijų ligoninėse yra dėl būtinosios pagalbos, tai Kretingos ligoninėje – net 73 proc.“.

Pasak Klaipėdos TLK atstovų, 2016 metais į Kretingos ligoninę buvo paguldyta 16 proc. pacientų dėl kraujo apytakos sistemos sutrikimų, 15 proc. – dėl virškinimo sistemos ligų, 14 proc. – dėl kvėpavimo sistemos sutrikimų, 12 proc. – dėl kaulų ir raumenų sistemos bei jungiamojo audinio ligų, 10 proc. – dėl nervų sistemos ligų, 8 proc. – dėl nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio, po 5 proc. – dėl inkstų ir šlapimo takų susirgimų bei ausų, nosies, burnos ir gerklės ligų, 4 proc. – dėl kepenų ir tulžies takų bei kasos ligų, 3 proc. – dėl odos, poodinio audinio ir krūties, po 2 proc. – dėl infekcinių ir parazitinių ligų bei traumų, apsinuodijimų, 4 proc. – dėl kitų ligų.

Dėl pneumonijos Lietuvos mastu 1000-iui gyventojų tenka vidutiniškai 7 hospitalizacijos, Kretingos rajone šis rodiklis siekia 16. Apie 89 proc. pacientų dėl pneumonijos hospitalizuojami Kretingos ligoninėje, 5 proc. pacientų išvyksta gydytis į Klaipėdos universitetinę ligoninę, 3 proc. – į Klaipėdos respublikinę ligoninę, 2 proc. – į vaikų ligoninę, 1 proc. – į kitas ligonines.

„Dar viena paslaugų grupė, dėl kurios Kretingos rajonas išsiskiria lyginant su Lietuvos vidurkiu, – tai hospitalizacija dėl prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo. Lietuvoje dėl šių susirgimų 1000-iui gyventojų tenka 6 hospitalizuojos, Kretingos rajone – 12, – akcentavo V. Stasiulienė. – 73 proc. šių paslaugų buvo suteikta Kretingos ligoninėje, 23 proc. – VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, 4 proc. – kitose ligoninėse. Pagal gydymo įstaigas savivaldybėje daugiausia pacientų dėl prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo paguldyta nukreipus Salantų PSPC.“.

Kretingos rajono gyventojai, anot TLK atstovų, lyginant su Lietuvos vidurkiu, gauna mažiau pulmonologo, kardiologo, dermatovenerologo, neurologo, oftalmologo, otolaringologo, echoskopuotojo, endokrinologo ir gastroenterologo konsultacijų, tačiau daugiau už Lietuvos vidurkį Kretingos rajono savivaldybėje gyventojams 2016 metais suteikta priėmimo-skubios pagalbos paslaugų: 1000-iui gyventojų jų teko 90, o Lietuvos vidurkis – 55.

Dienos stacionaro paslaugų 1000 gyventojų praėjusiais metais Kretingoje suteikta 298, ir nors Lietuvos vidurkis – 254, Kretingoje šis rodiklis galėtų būti dar aukštesnis. Klaipėdos TLK atstovai rekomendavo plėsti ir stebėjimo paslaugas Kretingos ligoninėje.

Kretingos rajono savivaldybėje praėjusiais metais antibiotikai išrašyti 37 proc. vaikų (TLK vidurkis – 34 proc.): daugiausiai – 51 proc. – išrašyta UAB „Kretingos šeimos medicinos centras“ prisirašiusiems vaikams, 22 proc. – Salantų PSPC, 32 proc. – Kretingos PSPC, 40 proc. – Kartenos PSPC, 42 proc. – UAB „Kretingos šeimos klinika“. Situacija pirmąjį 2017 metų pusmetį panaši kaip ir 2016 metais: daugiausiai antibiotikų – 26 proc. – išrašyta Kretingos šeimos medicinos centre.

Klaipėdos TLK savo kuruojamos zonos gydymo įstaigų veiklos apžvalgas pa