Ar gyvenant globaliame pasaulyje žemės drebėjimai toli nuo mūsų?
Jungtinių Tautų (JT) ekspertai dideles nelaimes vadina nepaprastosiomis situacijomis (angl. disasters), kurias supranta jas kaip neeilinį nelaimingą įvykį, kuris rimtai sutrikdo visuomenės funkcionavimą bei sukelia žmogiškųjų išteklių, materialinių, ekonominių ir (ar) aplinkos nuostolių, viršijančių nukentėjusios bendruomenės ar visuomenės galimybes bei gebėjimus su jais susidoroti ir pastebi, kad paveiktų (žr. paveikslą, Tarptautinė nepaprastųjų situacijų duomenų bazė EM-DAT: The OFDA/CRED International Disaster Database) gamtos nelaimių metu ir sužeistų žmonių skaičius jų metu nežymiai auga, tačiau žuvusių žmonių skaičius dėl gamtinių nepaprastųjų situacijų nuolat mažėja, bet padaryta žala kainuoja vis daugiau.
Gamtines grėsmes ar biosferos reiškinius, galinčius tapti žalą darančiais įvykiais, pagal savo kilmę, mokslininkai klasifikuoja į geologinės kilmės, hidrometeorologinės kilmės ar biologinės kilmės grėsmes. Galimi tokių grėsmių pasireiškimų padariniai įvairūs. Geologinės kilmės grėsmės pasireiškia dėl žemės plutos procesų, sukeltų endogeninės, tektoninės ar egzogeninės kilmės veiksnių. Tai yra žemės drebėjimai, cunamiai, vulkanų išsiveržimai ir jų emisijos, grunto ir purvo nuošliaužos, akmenų griūtys, žemės įgriuvos. Vienas iš daug žalos padarančių geologinės kilmės grėsmių pasireiškimų yra žemės drebėjimas, kuris pasireiškia staigiu žemės paviršiaus judėjimu ir yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės drebėjimai, kurių dydis yra didesnis arba lygus 8,0, yra laikomi galingiausiais ir pavojingiausiais, o tie, kurie yra mažesni už 2,0, gali būti netgi nejaučiami. Kasdien įvyksta šimtai žemės drebėjimų, tačiau silpnesnių žmonės net nejaučia. Apskaičiuota, kad 283 milijonai žmonių kasdien susiduria su žemės drebėjimu. Įvertinta, kad tarp 1900 ir 1949 metų per metus buvo fiksuojama vidutiniškai 1,08 didelio žemės drebėjimo, o nuo 1950 iki 1999 jau vidutiniškai po 1,64 didelio žemės drebėjimo per metus visame pasaulyje. Nuo 2000 iki 2004 metų įvykto 10 didelių žemės drebėjimų (vidutiniškai net 2,5 per metus).
Gyvendami Lietuvoje jaučiamės saugiai, kadangi įsitikinę, kad žemės drebėjimai mūsų neliečia, nes žinome: patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas vietinis žemės drebėjimas. Šiuo atžvilgiu galime jaustis saugūs, vystyti verslą – nenukentėsime, nors yra žinoma keletas paliudijimų apie juntamus žemės virpesius Lietuvoje: 1909 metais Bezdonyse Vilniaus rajone buvo juntamas žemės drebėjimas, 2001 metais viena Ignalinos AE seismologinė stotis užfiksavo silpną (2,1 balo) žemės drebėjimą. Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo juntami keli žemės drebėjimai, kurių epicentrai buvo ne Lietuvoje. 1904 m. virpesiai atsklido iš Oslo fjordo, o 1940, 1977, 1986 ir 1990 m. iš Vrančos kalnų regiono Rumunijoje. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado sritį sudrebino du šiems kraštams gana galingi (4,4 ir 5,0 balo) žemės drebėjimai, kurie buvo juntami ir didžiojoje Lietuvos dalyje. Tačiau, kai išsiruošiame į keliones aplankyti tolimų kraštų ar pradėti vystyti verslą kitose šalyse verta susimąstyti apie žemės drebėjimų kitose šalyse ir regionuose sukeliamus padarinius.
Nors žemės drebėjimai gali smogti bet kuriuo metu ar vietoje, dažniausiai jie įvyksta trijose planetos vietose, būtent, „Ugnies žiede“, Himalajuose ir Vidurio Atlanto kalnagūbryje. „Ugnies žiedas” – tai regionas Ramiojo vandenyno pakrantėse, šiame regione įvyksta 90 proc. visų pasaulio žemės drebėjimų ir 81 proc. pasaulio ugnikalnių išsiveržimų. Himalajai – kalnų grandinė Azijoje, skirianti Indijos subkontinetą nuo Tibeto plynaukštės. Vidurio Atlanto kalnagūbris išilgai visą Atlanto vandenyną kertanti povandeninė kalnų grandinė. Šie regionai yra labiau jautrūs dėl didesnio tektoninių judesių, atsirandančių žemės dugne, šiuose aktyviose seisminėse zonose.
Pasaulyje daugiausia žemės drebėjimų užregistruota Japonijoje (žr. pavojingiausių dėl žemės drebėjimo šalių žemėlapį), nes ji yra labai aktyvioje seisminėje zonoje. Japonijoje yra 452 ugnikalniai ir tai yra daugiausiai gamtinių nelaimių patirianti šalis pasaulyje. Įsimintinas 2011 metų kovą Japonijoje įvykęs žemės drebėjimas ir cunamis pažeidė Fukušimos atominę elektrinę ir ši nelaimė nusinešė per 19,8 tūkst. gyvybių bei padarė žalos už 210 mlrd. JAV dolerių.
Manoma, kad Indonezija yra dar labiau seismiškai aktyvesnėje zonoje, tačiau dėl savo dydžio Japonija daugiau pažeidžiama. 2004 m. gruodžio 26 d. Indonezijoje įvyko 9,3 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo į vakarus nuo Sumatros, netoli Simeuluės salos. Vertikalūs žemės plutos judesiai sukėlė galingas cunamio bangas. Tankiai apgyvendintose pakrantėse žuvo apie 235 tūkst. žmonių, dešimtys tūkstančių dingo be žinios, virš milijono gyventojų neteko pastogės. 2005 m. Indonezijoje Sumatros salose, kur kovo mėn. laikomas turistiniu mėnesiu, įvyko žemės drebėjimas, kuris sukėlė ir cunamio bangą. Žuvo apie 1500 žmonių, o daugiau kaip 400 žmonių sužeisti.
Jei būtų įmanoma įvertinti, tai greičiausiai Nepalo gyventojai patyrė tiek žūčių nuo žemės drebėjimų, kiek nė vienas kada vykęs civilinis karas nusinešė gyvybių. 2015 m. balandžio 25 d. įvykęs žemės drebėjimas padarė milžinišką žalą gyvybei ir turtui ir sugriovė devynaukštį Dharaharos bokštą, masinte masinusį turistus Katmandu miesto Darbaro skvere, su spiraliniais 200 pakopų laiptais, liko nuolaužų krūva, kai smogė 7,9 balo žemės drebėjimas.
Šalys, kurios patiria labiausiai katastrofiškus žemės drebėjimus yra ir Kinija, Turkija, Filipinai, Pakistanas, Salvadoras, Meksika, Haitis, Ekvadoras, Čilė, Peru, Nepalas, Indija, Italija.
Paradoksas, kad žmonės žino vietas, kuriose tikėtina įvyks žemės drebėjimai, tačiau tai jiems netrukdo tose vietose įkurti didžiausius ir tankiausiai apgyvendintus miestus. Tokijui (Japonija) žemės drebėjimai kelia didelį galvos skausmą. Svarbu tai, kad dėl šios gamtinės nelaimės prarastų darbo dienų vertė Tokijoje daro didesnę įtaką tarptautinei ekonomikai nei bet kurioje kitoje katastrofiškoje situacijoje galinčių atsidurti kitų miestų ir, žinoma, ypatingai paveiktų Japonijos nacionalinei ekonomikai. Osaka yra Japonijos pramonės centras. Pavojingiausių miestų sąraše pasaulyje Osaka užima ketvirtą vietą. Osakos produktyvumo praradimo poveikis būtų katastrofiškas ne tik Japonijos ekonomikai, bet ir visai pasaulio ekonomikai.
Indonezijos sostinė Džakarta labai pažeidžiama žemės drebėjimams, be to, vos truputį mažiau nei pusė miesto yra žemiau jūros lygio. Pagal didžiausių gamtinių katastrofų poveikį, Džakarta užima penktąją vietą pasaulyje. 2004 m. Žemės drebėjimas Indijos vandenyne (ir po to kilęs cunamis) nužudė daugiau nei 283 000 žmonių. Žinoma, dėl šio regiono prigimties daug mažesnių žemės drebėjimų įvyksta daug dažniau – daugiau nei vieną kartą per mėnesį.
Filipinų sostinė Manila yra antra eilėje po Tokijo labiausiai pavojingiausių pasaulio miestų sąraše pagal įvykstančių žemės drebėjimų skaičių. Beje šiame regione žemės drebėjimai dažniausiai viršija 6,0 balo. Maniloje gyvena 1,65 mln. gyventojų 15,4 kv. kilometrų plote, todėl žemės drebėjimo keliamas pavojus gyventojams yra didžiulis dar ir todėl, kad ji stovi ant „minkšto“ dirvožemio. Nelaimė baisi ir tuo, kad Manila svarbi Filipinų ekonomikai. Miesto suniokojimas dar reiškia ir ekonominę griūtį – prognozuojama, kad didelis žemės drebėjimas paveiks daugiau nei trečdalį šalies ekonomikos.
Los Andželas ir San Franciskas yra Kalifornijoje, JAV. Neseniai Pasaulinė geologijos tarnyba paskelbė, kad yra 99% tikimybė, kad Kalifornija per artimiausius 30 metų nukentės nuo didelio žemės drebėjimo, kuris bus didesnis nei 6,7 balo. Nors abu miestai yra labai išvystyti, jie nėra pilnai pasiruošę atremti žemės drebėjimą. Los Andželas ir San Franciskas turi įtaką JAV nacionalinei ekonomikai, nors kiti didieji JAV miestai gali kompensuoti prarastą žemės drebėjimo metu darbo dienų vertę, tačiau absoliutaus šio nuostolio poveikis pasaulio ekonomikai būtų milžiniškas. Los Andželas ir San Franciskas užima atitinkamai 6-ą ir 8-ą vietą, pagal skalę, rodančią prarastų darbo dienų vertę dėl didelių nelaimių atveju.
Statistika negailestingai sako, kad žemės drebėjimai paskutiniaisiais metais dažnėja ir stiprėja. Vien tik pastaraisiais metais užfiksuoti tokie daug gyvybių nusinešę žemės drebėjimai: 2017 m. lapkričio 12 d. didžiulis 7,3 balo žemės drebėjimas, ketvirtas pagal dydį 2017 m. įvyko Irano-Irako pasienyje. Žuvo apie 440 žmonių ir dar 10 000 sužeista; 2017 m. rugsėjo 19 d. 7,1 balo žemės drebėjimas Meksikoje pasiglemžė daugiau kaip 369 žmonių gyvybes, žala apie 6 mln. JAV dolerių; 2016 m. rugpjūčio 24 d. 6,2 balo stiprumo žemės dirbėjimas Italijoje, žuvo apie 300 žmonių; 2016 m. balandžio 16 d. pražūtingas 7,8 balų drebėjimas „Ecuador“ stipriai paveikia Ekvadorą, nužudė daugiau nei 650 žmonių. 2015 m. spalio 26 d.7,8 balo žemės drebėjimas užfiksuotas Afganistano šiaurės rytuose ir netoliese esančiame šiauriniame Pakistane, žuvo beveik 400 žmonių; 2015 m. balandžio 25 d.7,8 balo žemės drebėjimas Nepale, žuvo beveik 9000 žmonių ir paveikė daugiau kaip 8 milijonus; 2014 m. rugpjūčio 3 d. Kinijoje 6.3 balo žemės drebėjimas naikina pietvakarių Kiniją, nužudo mažiausiai 600 žmonių tolimojoje Junnano provincijos dalyje; 2013 m. rugsėjo 24 d. Pakistane 7,7 ir 6,8 balo žemės drebėjimai smogia Pakistano pietvakarinėje Balochistano provincijoje, žuvo ne mažiau kaip 825 žmonės; 2012 m. rugpjūčio 11 d. 6,4 ir 6,3 balo žemės drebėjimai Irane, žuvo ne mažiau kaip 300 žmonių netoli Tabrizo miesto šiaurės vakarų dalyje.
Žemės drebėjimo grėsmės atveju labai svarbus išankstinis perspėjimas. Mokslininkai naudoja seismografus prognozuoti žemės drebėjimų laiką, vietą ir stiprumą. Išankstinio žemės drebėjimo perspėjimo sistemos veikia įvairiose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, JAV, Meksikoje, Japonijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Kinijoje, Italijoje, Taivane, Naujoje Zelandijoje.
Kai kurių veiksmų, kuriais galima apsisaugoti nuo žemės drebėjimų, reikia imtis gerokai anksčiau nei įvyksta žemės drebėjimas: pasiruošti pirmosios pagalbos rinkinius, konservus, vandenį ir žibintuvėlius, kurie gali būti laikomi namuose (jie taip pat yra naudingi ir kitais avariniais įvykiais). Tačiau, kai įvyko žemės drebėjimas, pirma, ką reikia padaryti, yra pasislėpti po baldu ir stengtis likti nuošalyje nuo to, kas gali nukristi ar kitaip sužaloti. Pagalvė arba kita amortizuojanti priemonė gali apsaugoti galvą nuo nuolaužų. Kelyje, vaikščiojant ar vairuojant, pasitraukti nuo medžių ir pastatų, kurie potencialiai galėtų sužaloti. Sveikas protas ir sėkmė yra tie du veiksniai, kurie galiausiai gali padėti apsisaugoti nuo gamtos rūstybės ir išsaugoti gyvybę, patekus į didelio žemės drebėjimo poveikio zoną.
