Ar įvyks Nacionalinis miškų susitarimas?

Nacionalinis susitarimas dėl miškų pasiekė lūžio tašką iš jo traukiantis trečdaliui dalyvių. LR Aplinkos ministerijai nesugebėjus užtikrinti lygiavertiško visų dalyvių įtraukimo į bendrakūros procesą, gamtininkai, bendruomenės, nevyriausybininkai ir kiti nemedieninio sektoriaus atstovai stabdo dalyvavimą tolesniuose susitarimo etapuose. 

Praėjusią savaitę buvo viešai paskelbta Nacionalinė vizija dėl miškų. Deja, ši vizija neatspindi svarbiausių iškeltų idėjų ir pasiūlymų, kurie būtini, norint, kad Lietuvos miškų politika keistųsi ir iš tiesų žengtų žingsnį į priekį. 

„Šis procesas turi būti iš esmės peržiūrėtas, kitaip pasiektas susitarimas atspindės tik iki šiol miškų politikoje vyravusius medienos interesus, o Žaliojo kurso ir aplinkosaugos ambicijos liks tik tuščiais pažadais. Stabdome dalyvavimą susitarime, nes miškams reikia pokyčių, o dabartiniame susitarimo procese vyrauja į medieną orientuota miško ekonomika. Paskelbta vizija yra vienpusiška, todėl jai pritarti negalime“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. 

Iš Nacionalinio miškų susitarimo traukiasi Bendruomenių, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio, Turizmo ir rekreacijos miškuose, Alternatyvi klimato kaitos grupės ir Nemedieninės miško ekonomikos aktyviausiai viziją formavę nariai.  

Miškų sektoriaus atvirumas ir įtrauktis į sprendimų priėmimą

„Turime konstatuoti, kad susitarimas žlunga ir jis negali būti laikomas nacionaliniu. Pateikėme ministerijai siūlymus, kaip padaryti viziją įtraukia ir atspindinčią nemedieninius interesus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Svarbu, kad vizijoje būtų užtikrintas bendruomenių įtraukimas, skaidrumas miškų valdyme ir galimybė bendruomenėms dalyvauti sprendimų priėmime“, – teigia Vokės bendruomenės atstovė Dr. Jurgita Rotomskienė. 

„Neužtenka pasakyti, kad miškai turi apimti 40 proc. Lietuvos teritorijos. Svarbu atsižvelgti į jų išdėstymą ir kokybę. Miškininkystė nėra vien miškininkų reikalas. Pirmiausiai miškas yra gyvenimo kokybės ir ekologinio stabilumo garantas, todėl į miškų planavimą turi būti įtrauktos visos susijusios grupės – ne tik miškininkai, bet ir kitų mokslinių krypčių atstovai, ekologai, kurortologai, geografai, sveikatos specialistai, etnologai ir kiti visuomenės atstovai“, – komentuoja Lietuvos geografų draugijos atstovas ir VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Dr. Ričardas Skorupskas.   

„Aplinkos ministras paminė savo žodį, jog kol vyks Nacionalinis miškų susitarimas, miškų politikoje nebus priimami jokie svarbūs sprendimai. Reikia paminėti, jog proceso metu, buvo priimti esminiai nutarimai, tokie kaip: padidinta pušynų kirtimo norma, pakeistos kirtimų taisyklės, kuriomis leidžiami plyni kirtimai šalia automagistralių ir nutarimas pertvarkyti Valstybinę miškų urėdiją į akcinę bendrovę.” – pabrėžė asociacijos „Gyvo Žalio“ atstovė Monika Peldavičiūtė. 

Tvari ir etiška miškininkystė visuose miškuose

Visuomenininkai nesutinka su dabar siūlomu pramonės ir ministerijos kompromisu, jog jei saugomos teritorijos bus griežčiau saugomos, tai likusiuose miškuose turėtų būti intensyvinamas miškų naudojimas. 

„Lietuva per maža, visur gyvena žmonės, jog Lietuvoje dabar esančiuose 70 proc. ūkinių miškų būtų intensyvinama miškininkystė. Šioje ekologinės krizės akivaizdoje net ir ūkiniuose miškuose turi būti taikoma tausojanti ir etiška miškininkystė, o pačių ūkinių miškų iš principo mažėti “, – dėstė M. Peldavičiūtė ir kvietė bendruomenes ir piliečius išreikšti savo poziciją.  

“Miško kirtimai negali būti priemonė spręsti klimato kaitos iššūkius, klimato krizę spręsti reikia mažinant medienos išgavimą ir didinant brandžių miškų plotus, ten kaupiant anglį ir taip stiprinant visos ekosistemos atsparumą“, – antrino Nerijus Zableckis, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas. 

Ateities ekonomika – nemedieninių paslaugų ir produktų ekonomika

Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas akcentavo, jog „Dabartinis ūkininkavimas turi keistis, pereinant prie žalių darbo vietų ir persikvalifikuojant į nemedieninių produktų ir paslaugų ekonomiką. Valstybinis ir privatus miškų sektorius Lietuvoje šiuo metu pagrindinį pelną gaunantis iš žalingos aplinkai medienos išgavimo, visiškai neskatina ir nevysto nemedieninės ekonomikos, kuri užtikrintų šiuo metu didėjančių ekologinių, sveikatos, biologinės įvairovės krizių valdymą. 

Įgyvendinusi reikiamus pokyčius Lietuva galėtų tapti natūralių, klimato kaitai atsparių, sveikatinančių miškų žalioji sala. Šalis, kurianti biotechnologines, fitoterapines, mikologines, apiterapines inovacijas, turinti stiprius miško mokslo centrus, vystančius darnaus ūkininkavimo miškuose praktikas, mokančius apie ekologinę miškininkystę, miško įvairiapusę vertę ir taip teikianti didžiausią pridėtinę vertę žmonių ir gamtos sveikatai ir gerovei.“

Šiandien taip pat buvo išsiųstas oficialus kreipimasis į Seimo narius, kuriame pabrėžiama – jei nacionalinis miškų susitarimas toliau vyks be gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, NVO ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių pritarimo, toks susitarimas bus fiktyvus ir bevertis.