Ar skyriaus perdavimas pagerins veiklos rezultatus?..

Klaipėdoje, Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje, prieš metus, pasinaudojant ES parama, atidaryta viena moderniausių Rytų Baltijos šalyse Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija. Nusprendusi restruktūrizuoti Žuvininkystės tarnybą laboratoriją kartu su visu skyriumi planuoja perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Tarp galimų šio turto ir veiklos perėmėjų – nelengvą metą išgyvenantis Klaipėdos universitetas.

Prikėlė iš griuvėsių

„Atgavus nepriklausomybę Lietuva nepaveldėjo jokios institucijos, atsakingos už žuvų išteklių tyrimus Baltijos jūroje. Reikėjo iš naujo sukurti Lietuvos vandenų žuvų išteklius tyrinėjančią organizaciją, kuri teiktų kvalifikuotus patarimus valstybės įstaigoms, besirūpinančioms racionaliu ir tausojančiu žuvų išteklių naudojimu, atstovautų Lietuvos žvejybos interesams tarptautiniu lygmeniu“, – apie Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus, o vėliau ir jam pavaldžios Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos steigimą pasakoja Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė.

Skyriui steigti buvo pasirinkta pačiame Smiltynės pakraštyje, netoli Jūrų muziejaus stovėję suvargę buvusios Klaipėdos elektrožūklės metodų tyrimo valstybinės įmonės „Elmar“pastatai. Šiandien apie juosteprimena viduje eksponuojamos nuotraukos. Pastatui prikelti, modernizuoti bei laboratorijai įrengti, tyrimams reikalingai įrangai įsigyti buvo investuota 2,2 mln. eurų.

Tarp kaimynų – moderniausia

Šiuo metu vienintelė Rytų Baltijos šalyse moderni Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija vykdo eksperimentinį vertingų jūrinių žuvų dirbtinį neršimą ir paauginimą, rengia metodikas, dalyvauja įžuvinimo programose. Šiuo metu laboratorijoje bandoma išvesti uždarose sistemose auginamas vertingas žuvis, kurios per metus nerštų du-tris kartus. Atliekami moksliniai tyrimai, aiškinantis, kaip žuvies augimą skatina probiotikai ir koks jų panaudojimo būdas duoda didžiausią efektą.

Laboratorijos išskirtinumas – didelio tūrio mezokosmų sistema. „Mezokosmai (mezo – žymi vidutinį dydį, tarpinę padėtį, o cosm – pasaulis) – tai eksperimentinės sistemos, kuriose yra atliekami natūralios aplinkos stebėjimai kontroliuojamomis sąlygomis. Juose atliekami įvairūs tyrimai, susiję su vandens telkinių eutrofikacijos procesais, planktono mitybos grandinėmis, biogeocheminiais ciklais, nes mezokosmuose labai lengvai galima reguliuoti patenkančios šviesos intensyvumą, vandens temperatūrą, cheminę sudėtį“, – vienintelę Rytų Baltijos šalyse turimą įrangą pristato Žuvininkystės tarnybos direktorė I. Šidlauskienė.

Įrengta mezokosmų sistema sudaryta iš 12 didelio tūrio (4 m aukščio, 3 m³) integruotų modulių. Kiekvienas modulis turi autonominę šildymo ir šaldymo sistemą, galinčią palaikyti skirtingą temperatūrą skirtingo gylio sluoksniuose, imituojant terminio vandens sluoksniavimosi reiškinius. Šie mezokosmų moduliai leidžia panaudoti ekotoksikologijos metodus tiriant įvairių cheminių medžiagų toksiškumą bei jo kitimą vandenyje.

Artimiausiuose laboratorijos planuose – išbandyti uždarose sistemose auginamų žuvų maitinimui reikalingų vėžiagyvių veisimą. Jei tyrimai patvirtins laboratorijos specialistų versiją, tikimasi, kad šalies verslininkai, pasinaudodami tyrimo rezultatais, galės imtis pelningo verslo – gyvo maisto žuvims auginimo.

Eksperimentinės ekologijos laboratorijoje sukonstruotame srovės kanale tyrinėjamos nešmenų nusodinimo galimybės įvairių organizmų atsparumą vandens srovės poveikiui, o taip pat ir vandens gyvūnų, augalų bei dumblių ekologija. Visos eksperimentinės sistemos yra pritaikytos dirbti tiek gėlame, tiek druskingame Baltijos jūros vandenyje.

Planuojama perduoti

Liepos pabaigoje Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje apsilankę Žemės ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų vadovai čia dirbantiems specialistams nedviprasmiškai davė suprasti, kad juos nori perduoti švietimiečiams. Tai numatyta ir rugpjūčio pradžioje pristatytame Žuvininkystės tarnybos restruktūrizavimo projekte.

„Mes siekiame išgryninti funkcijas, – pasiteiravus, kodėl norima atsisakyti Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos, žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.– Laboratorija yra mokslo įstaiga, o Žuvininkystės tarnybos veikla nėra mokslinė. Todėl yra noras šią bazę perduoti mokslininkams. Dabar laboratorija negali gauti finansavimo moksliniams projektams, nes Žuvininkystės tarnyba nėra mokslo įstaiga, o Klaipėdos universitetas negali teikti projektų, nes tai ne jo bazė.“

Žuvų išteklių stebėjimas

Tačiau, kaip pastebi Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Romas Statkus, be laboratorijoje atliekamų mokslinių eksperimentų, skyrius nuo 1993 metų vykdo Baltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinių vandenų verslinių žuvų išteklių būklės ir jų kaitos tyrimus. Šiai veiklai 80  proc. reikalingų lėšų skiria ES ir 20 proc. šalies biudžetas.

„Lietuva yra Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ir ES narė, todėl yra įpareigota rinkti ir teikti su žuvų išteklių panaudojimu Baltijos jūroje ir Atlanto bei Ramiajame vandenynuose susijusius duomenis. Vadovaujantis šiais duomenimis parengiamos žuvų išteklių apsaugos ir racionalaus panaudojimo rekomendacijos. Pateiktų biologinių duomenų pagrindu yra nustatomos ir skirstomos žvejybos kvotos šalims ne tik Baltijos regione, bet ir Tolimosios žvejybos regionuose – Atlanto ir Ramiajame vandenynuose“, – valstybės įsipareigojimus primena Žuvininkystės tarnybos direktorė I. Šidlauskienė.

Nuo 2005 metų skyrius įgyvendina valstybinę aplinkos stebėsenos 2011–2017 metų ir Lietuvos nacionalinę žuvininkystė duomenų 2017–2019 m. rinkimo programas. Skyriaus specialistai sunerimę, ar šių programų perkėlimas ant universiteto, kuriame, kaip skelbia Delfi, šiais metais uždaryta 21 studijų programa – didžiausias skaičius tarp Lietuvos universitetų ir, kaip skelbiama viešojoje erdvėje, 18 proc.  sumažėjo stojančiųjų, įstengs vykdyti šiuos įsipareigojimus. Jei universitetas balansuoja ant išlikimo ribos, ar jiems pagal jėgas bus perduodamas skyrius? Ar nenukentės Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai?

Skyriaus specialistams neaišku, ir kaip pavaldumo pasikeitimas atsilieps ir jų darbo operatyvumui. Šiuo metu skyrius naudojasi konfidencialia, tik Žuvininkystės tarnybai prieinama duomenų baze. Neturint tiesioginio priėjimo prie šios bazės, gali atsirasti kliūčių reikalingos informacijos surinkimui, dėl ko nukentėtų veiklos operatyvumas ir patikimumas, kas neigiamai atsilieptų Lietuvos įvaizdžiui.

Pristatant Žuvininkystės tarnybos restruktūrizavimo projektą, buvo pabrėžta, kad per brangu turėti ir mokslinių tyrimų laivą „Darius“. „Tai vienintelis moksliniams tyrimams pritaikytas laivas Klaipėdoje, – teigia Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas R. Statkus.– Šis laivas mums reikalingas atlikti tyrimus, kuriais nustatoma žuvų išteklių rūšinė įvairovė, gausumo ir biomasės indeksai aktyvios antropogeninės veiklos Būtingės naftos terminalo, grunto sąvartyno, arčiau naftos gavybos platformos D-6 Kaliningrado srityje esančiuose rajonuose.

„Laivo nuoma gal ir būtų pigesnė, bet neaišku, iš ko galėtume nuomotis laivą nuomotis. Lietuvoje tam tinkamo laivo nėra. Nuomojantis laivą iš užsienio, iškyla grėsmė, kad kitų įsipareigojimų vykdymui – skyrius dalyvauja Valstybinio aplinkos monitoringo programoje ir dabar planuojamas naujas šios programos laikotarpis 2018 – 2023 metams, kur laivui skiriamas vienas iš svarbiausių vaidmenų. Jei neturėsime laivo, mes prapuolę“,– teigia skyriaus vyriausiasis specialistas R. Statkus, vildamasis, kad prieš priimant sprendimą bus įvertinta, kokias tai gali sukelti pasekmes, nes neįvertinus visų Lietuvos įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms, su dideliais iššūkiais susiduriančios švietimo sistemos galimybių, reforma gali sukelti pasekmes, kurioms likviduoti prisireiks didžiulių išlaidų.