Ar tikrai esame lygiaverčiai europiečiai?

Mes norime būti lygiaverčiai europiečiai, prisidedantys prie Europos išsaugojimo ir klestėjimo, norime girdėti ir būti išgirsti. Tačiau kai kalbama apie ES federalizaciją (apie galimybę iš ES narių atimti valstybių veto teisę tam tikrais klausimais), prisimename ir pažadus, gautus prieš įstojant į ES.

Pagrindinis jų – kad palaipsniui susilyginsime su kitomis ES narėmis, pasieksime jų gero gyvenimo lygį. Tuo pasigirti kol kas gali nebent mūsų sostinė Vilnius. Deja, mažesni regionai toli gražu tokio lygio nepasiekę, dirbti dėl to dar reikės labai daug.

Juk stojant į ES svarbiausias tikslas ir buvo – kad būtume lygiaverčiai nariai ir vertinami pagal tuos pačius kriterijus kaip ir kitos ES narės. Deja, sričių, kurias reikia taisyti, vis dar yra. Kol kas postsovietinės valstybės jaučiasi nepilnavertės, nuskriaustos.

Vienas akivaizdžiausių ir skaudžiausių pavyzdžių – tiesioginės išmokos žemdirbiams. Be ES paramos mūsų ūkininkai negali modernizuoti ūkių, investuoti į technologijas, mokymąsi, plėstis, o pastaruoju metu – ir apskritai išgyventi.

Tiesioginės išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pvz., Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai. Pagal stojimo į ES aktą, tiesioginės išmokos Lietuvoje jau 2013 m. turėjo siekti 100 proc. ES išmokų lygio, tačiau vis dar kalbama apie išmokų suvienodinimą visose narėse. Vyko ir aktyvūs protestai, nes Lietuvos ūkininkai jaučiasi antrarūšiai, negali konkuruoti bendroje ES rinkoje. Turime siekti, kad po 2021–2027 m. finansinio laikotarpio šios išmokos būtų išderėtos didesnės.

Dar vienas pavyzdys – tų pačių maisto ir ne maisto produktų kokybės skirtumai skirtingose ES šalyse. Tai ne tik subjektyvūs pastebėjimai, kad Lietuvoje parduodamų prekių kokybė ženkliai skiriasi nuo parduodamų Vakarų Europos šalyse. Yra įrodymų, kuriuos pateikė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2017 m. paskelbusi tyrimo rezultatus. Jie atskleidžia žinomų gamintojų maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėčių, skonių, spalvos, konsistencijos skirtumus. Seime LVŽS atstovai inicijavo laikinąją tyrimo komisiją, kuri ragino Europos Komisiją imtis veiksmų.

Tokių sričių, kur turime veikti ES lygmeniu, kad tikrai būtume lygiaverčiai europiečiai, yra dar labai daug. Tereikia mūsų šalies atstovams kryptingai dirbti.