26 lapkričio, 2020
Gabija Bujokaitė

Architektas Aidas Kalinauskas „Kuriant Lietuvai dizaino sprendimai gimsta unikalesni“

Architektas, studijos „Archispektras“ Kaune ir Vilniuje įkūrėjas Aidas Kalinauskas savo darbais džiugina Lietuvos ir pasaulio mastu.  Savo kūrybos kelią pradėjęs Kaune, pats nemažai prisideda prie jo rajono vystymo ir atskleidžia, kuo ypatingas procesas kuriant ne tik savo šaliai, bet ir gimtam miestui ir jo rajonui.  Pasak architekto, svarbiausia – kurti žmogui ir galvoti vizionieriškai – apie tai, ko reikės ne tik šiandien, bet ir po daugybės metų.

Koks, Jūsų akimis, yra Kauno rajono identitetas?

Kauno rajonas – tai maži, jaukūs miesteliai su juose gyvenančiomis aktyviomis bendruomenėmis ir gražiomis iniciatyvomis. Nuo Kauno rajono identiteto neatsiejama ir unikali miestelių istorija: Kačerginės, Kulautuvos bei Zapyškio. Pastarasis neseniai nuskambėjo viešojoje erdvėje aktyviai aptarinėjamu Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlės sutvarkymo projektu. Jis jau yra baigtas. Mano nuomone, projektas yra ne tik puikiai pavykęs, bet ir atspindi šio krašto tapatybę. Nors buvo daug prieštaringų nuomonių ir karštų diskusijų, tačiau, sutvarkius šventovę ir jos aplinką, manau, daugelio skeptikų požiūris pasikeitė į gerąją pusę.

Kačerginė ir Kulautuva – gerai žinomi tarpukario kurortiniai miesteliai. Norintiems labiau suprasti tikrąjį Kauno rajono identitetą verta susipažinti ir su kitų pakaunės vietovių praeitimi. Pavyzdžiui, ar teko girdėti apie Kauno mariomis užlietus kaimus? O ar girdėjote apie Batniavos seniūnijoje esančią senąją Paštuvos gyvenvietę?  Taip pat daug savitumų ir tvirtą tapatybę turi: Vilkija, Čekiškė, Raudondvaris, Babtai. Istorija gali būti labai įdomi.

Gal apie Kauno rajoną žinote įdomių, mažiau girdėtų faktų ar „slaptą“ istoriją?

Nedaug kas žino, jog Kulautuvoje buvo atlikti tyrimai, kurių metu išgręžtas vandens gręžinys ir rasta mineralinio vandens. Nustatyta, jog aptiktas mineralizuotas vanduo turi daug gydomųjų savybių. Toje vietoje Kauno rajono savivaldybė jau stato mineralinio vandens biuvetę. Ji bus baigta jau visai netrukus, tad miestelio gyventojai ir jo svečiai galės bet kada pasimėgauti tyru mineraliniu vandeniu.

Esate puikiai pažįstamas su minėtais Kulautuvos, Zapyškio ir Kačerginės miesteliais. Kuo jie ypatingi?

Tai yra kurortiniai miesteliai, ne tik garsūs savo istorija, bet ir įsikūrę puikioje vietoje prie Nemuno, visai šalia Kauno. Jie yra apsupti nuostabios gamtos, lengvai ir greitai pasiekiami važiuojant dviračiu ar automobiliu, plaukiant laivu.  

Visi trys miesteliai kasmet sulaukia daug turistų, čia mėgsta dviračiais atvažiuoti ne tik patys kauniečiai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos vietų, taip pat užsieniečiai.  Kuo daugiau svečių sulaukia šie miesteliai, tuo labiau jie puošiasi ir klesti. Žinoma, jiems reikia dar daugiau jaukių, įdomių susibūrimo erdvių, kavinių, SPA centrų – tai pagerintų gyvenamąją aplinką, sukurtų naujų darbo vietų.

Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę parengti Kulautuvos miestelio urbanistinės vizijos siūlymus. Tikiuosi, kad sutvarkius viešąsias erdves, nutiesus naujus šaligatvius, atnaujinus gatvių dangą, įrengus naujus suolelius, mažosios architektūros elementus, miestelis taps dar patrauklesnis. O svarbiausia Kulautuvos ašimi turėtų tapti atgimusi Akacijų alėja.

Kačerginei taip pat parengti projektiniai pasiūlymai, kurie padės pagerinti urbanistinį miestelio veidą. Jau dabar iš Kauno senamiesčio galima dviračiu numinti ne tik į Kačerginę, bet ir į Zapyškį, po to persikelti laiveliu per Nemuną į Kulautuvą.  Visą dieną galima praleisti nuostabios gamtos apsuptyje: užkopti ant Pyplių piliakalnio ar Sklandytojų kalvos Netoniuose, susipažinti su literatūrinėmis Kačerginės vietomis, pasigrožėti Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, atsikvėpti Kulautuvos paplūdimyje, papramogauti vandenlenčių parke, o po to dešiniuoju Nemuno krantu sugrįžti į Kauną. Šis maršrutas kasmet pritraukia vis didesnį miestelio svečių dėmesį.

Kaip manote, kas yra svarbiausia siekiant atnaujinti tokias viešas teritorijas?

Svarbiausia kurti žmogui. Jis turi būti centrinė figūra, į kurią atsižvelgiama, kuriant kiekvieną projektą. Atnaujinant teritorijas svarbu apgalvoti kaip jos bus naudojamos, kokią vertę sukurs, kokius jose esančių žmonių santykius formuos. Architektūra nėra tikslas. Ji tik priemonė, padedanti įveiklinti vietą. Taip pat, kuriant svarbu galvoti vizionieriškai – apie tai, ko reikės ne tik šiandienai, bet ir po 20 ar 50 metų.

Minėti projektiniai pasiūlymai padeda vystyti turizmą, skirtingas vietoves sujungti sveikatingumo takais. Svarbu padaryti, kad būtų galima keliauti  ne tik dviračiu ar automobiliu, bet ir vandeniu.

Kaip, Jūsų nuomone, Kauno rajonas gali kisti ateityje?

Jos neišvengiamai vis labiau taps kryptimi, pritraukiančia ne tik vienadienius poilsiautojus. Tikriausiai atsiras viešbučiai, sanatorijos, kavinės, išpuoselėti parkai, daug kultūrinių renginių ir dar daugiau lankytinų vietų bei objektų. Vystantis svarbu atkreipti dėmesį į kokybišką erdvių planavimą, šiuolaikišką  dizainą, racionalius sprendimus ir vietų aktyvų naudojimą.

Nemažai kuriate ne tik Lietuvai, bet ir užsieniui. Kuo ypatingas kūrybos procesas kuriant savo šaliai?

Kuriant Lietuvai dizaino sprendimai gimsta unikalesni, labiau išjausti.  Taip yra dėl to, kad daug geriau jaučiame aplinką ir jos atmosferą, žmonių emocijas, esamą situaciją. Juk čia ne tik dirbame, bet ir patys gyvename kiekvieną dieną. Iš vienos pusės, kuriant Lietuvai yra lengviau pasiekti gerą rezultatą. Iš kitos perspektyvos – visuomet stengiuosi pažvelgti į dizainą giliau. Savo šalyje perprantu daugiau aplinkos sluoksnių nei kurdamas užsienyje. O tai yra ne tik labai svarbu, bet ir imlu laikui.

Turbūt kiekvienas žmogus mintyse sąmoningai ar pasąmoningai apsibrėžia teritoriją, su kuria save asocijuoja. Vieniems tai yra jų sklypas, kitiems – gimtasis miestas, o kai kuriems – šalis ar žemynas. Man asmeniškai tai yra Lietuva. Joje tiek daug vietų, kuriose jaučiuosi savas: tai ir pats Kaunas, ir Kulautuva, ir Kuršių Nerija, ir Dzūkija. Mūsų šalis išties labai graži.

Ką patartumėte pradedančiam kūrėjui?

Daug dirbti ir turėti didelių svajonių, o svarbiausia – nepamiršti, kad visos jos yra įgyvendinamos. Norite, kad Jūsų aplinkoje esančios pamirštos ar problematiškos teritorijos būtų atnaujintos? Patys prisidėkite prie teigiamų jų pokyčių, prie kurių prisideda ir „Structum“ žurnalas, jau septintus metus nacionaliniu mastu vykdantis socialinį projektą „Išmanusis miestas“. Jis padeda atnaujinti savivaldybių problemiškas teritorijas bei paversti jas tokiomis, kuriose norėtųsi kurti svajonių gyvenimą. Kurkime jį kartu.


23 gruodžio, 2024

Eglės – neatsiejamas šv. Kalėdų simbolis. Be jų sunkiai įsivaizduojamas ir pačios Lietuvos kraštovaizdis. Tačiau mokslininkai šių medžių likimą piešia […]

23 gruodžio, 2024

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį aplankė Lietuvoje dislokuotą savo šalies karinį kontingentą, vykdantį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, […]

20 gruodžio, 2024

Kauno apygardos teismas Marijampolės savivaldybės tarybos narę Vaidą Pituškienę pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais, penktadienį […]

20 gruodžio, 2024

Netekus artimo žmogaus, svarbiausias uždavinys tampa tinkamai atsisveikinti su mirusiuoju. Tačiau šis emocinis laikotarpis neretai komplikuojamas dėl praktinių sprendimų, susijusių […]

20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

20 gruodžio, 2024

Uostamiestyje sukčiai iš žmonių išviliojo 9,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Gargžduose užsidegė elektra varomas autobusas. Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), transporto priemonė užsiliepsnojo popietę, įkrovimo […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Už“ 2025-2027 metų šalies […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

17 gruodžio, 2024

Išimties tvarka Lietuvos pilietybę įgijusi ledo čiuožėja Allison Reed antradienį Lietuvos ambasadoje Kanadoje prisiekė Lietuvos valstybei. „Nuoširdžiai sveikiname Allison Reed! […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

17 gruodžio, 2024

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia tragiškų gaisrų kyla antrąją gruodžio mėnesio pusę. Kaip rodo praėjusių 3 metų gaisrų […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

17 gruodžio, 2024

Seimo sprendimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą šios bendrijos krivė Inija Trinkūnienė vadina istoriniu įvykiu, kuris, anot […]