Architektų rūmai pristatė rekomendacijas, kaip įrengti priedangas namuose ir biuruose
Lietuvos architektų rūmų suburta ekspertų grupė pristatė rekomendacijas, kaip reikėtų įrengti priedangas įvairios paskirties pastatuose – visuomenei pristatytas viešai platinamas leidinys, kuriame pateiktas veiksmų planas, kaip būtų galima iš anksto įsirengti saugias erdves namuose ar biuruose bei pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas teigė, kad valstybės rekomendacijos dėl priedangų įrengimo jau yra pasiekusios rangovus, todėl naujai iškylantys daugiabučiai ar biurų pastatai turės tokias saugias erdves. Visgi, pažymėjo jis, senesnės statybos pastatams tokios rekomendacijos netaikomos, tad gyventojams, gyvenamųjų namų bendrijoms, savivaldybių ar valstybinių įstaigų atstovams pristatomi siūlymai, kaip būtų galima įrengti saugią erdvę jų pastatuose.
„Kiekvienas gali susirūpinti savo saugumu, nelaukdamas, kol tai padarys valstybė“, – penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė Lietuvos architektų rūmų narys, rekomendacijas ruošusios darbo grupės narys Tumas Mazūras.
„Panaudodami savo patirtį, siekėme nubrėžti tokias gaires, kad užvesti ant kelio, kaip būtų galima pasidaryti slėptuves ne naujai statomuose, o esančiuose pastatuose“, – aiškino jis.
Jis akcentavo, kad parengtos instrukcijos skirtingos paskirties patalpoms – individualiems namams, daugiabučiams, rūsiams, administraciniams pastatams, požeminėms stovėjimo aikštelėms, kitokio tipo patalpoms. Taip pat nurodoma, ką ir kaip reikėtų daryti, jeigu užklupus pavojui nėra įrengtos saugios priedangos arba į tokią erdvę patekti nėra įmanoma.
Paklaustas, kokie yra esminiai reikalavimai tokioms priedangoms, architektas T. Mazūras įvardijo keletą kriterijų.
„Patalpa neturėtų būti labai didelė. Įvairios normos skirtingai numato, bet paprastai skaičiuojama nuo 0,75 iki 1,5 m2 žmogui“, – pasakojo T. Mazūras.
„Turėtų būti tvirtos sienos, ne gipsinės – geriausiai mūrinės, betoninės“, – tęsė jis.
Architektas taip pat pažymėjo, kad rekomenduojama pasirūpinti, kad į patalpas būtų galima lengvai patekti ir iš jų išeiti, jose būti patogu būti. Be to, svarbu ir praktikuotis, per kiek laiko gyventojai galėtų patekti į saugias zonas ir iš jų ištrūkti. Taip pat svarbu turėti ir tam tikrų maisto atsargų, išorinių baterijų, akcentavo T. Mazūras.
Ruošiant rekomendacijas, remtasi Ukrainos, Izraelio bei Suomijos patirtimis, kurios – ganėtinai skirtingos. Todėl architektai pabrėžia – paruoštas planas nėra baigtinis ir ateityje bus pildomas.
„Kitų šalių patirtys labai skirtingos. Suomiai yra pritaikę priedangas ilgam buvimui, Izraelio – skirtos valandai, dviem“, – kalbėjo darbo grupės atstovas.
Pristačius rekomendacijas, Lietuvos architektų rūmų nariai bus raginami ne tik prisidėti prie dokumento sklaidos, bet ir padėti bendruomenėms įsirengti priedangas, informavo rūmų vadovas A. Pliučas.
2022 m. pavasarį atlikus kolektyvinės apsaugos statinių inventorizaciją, identifikuota apie 1,8 tūkst. priedangai tinkamų vietų. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad pavojaus atveju priedangų užtektų maždaug pusei milijono arba 17 proc. šalies gyventojų.
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį skelbta, kad įrengta pakankamai priedangų apsisaugoti apie 30 proc. šalies gyventojų. Praėjusių metų spalį pranešta, kad per 1,5 metų savivaldybėse sukurtas 2,5 tūkst. priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo.
Siekiant didinti gyventojų saugumą, vidaus reikalų ministrės įsakymu savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos.
