3 rugpjūčio, 2016
Kauno miesto savivaldybės informacija

Architektūrologė J. Tutlytė: dizainas gali padėti Kaunui tapti patrauklesniu

Ką bendro turi miestas ir dizainas? Atsakymą į šį klausimą žino Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto docentė Jūratė Tutlytė. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kūrybinių industrijų sektoriaus bei platformos „Dizaino potvynis“ kuratorė įsitikinusi, kad kauniečiai ir miesto svečiai ilgainiui ims geriau suprasti dizaino sampratą ir ši taps artimesnė kiekvienam.

Jos pristatoma idėja „Dizainas visiems“ – tai sąvoka, vienijanti daug kūrybiškų sumanymų, įvykių bei renginių. Kaunas žada sukviesti meno ir kultūros profesionalus diskusijoms šia tema į planuojamas tarptautines konferencijas. Tuo metu mieste atsiras laimės matuoklis. Europos kultūros sostinės statuso siekiantis Kaunas galės įrodyti, kad kultūra miesto žmonėms suteikia didesnį laimės pojūtį. Apie tai ir kalbamės su J. Tutlyte.

– Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje pristatote idėją „Dizainas visiems“. Kas tai yra ir kas tie „visi“?

– Dizainas visiems – tai universalaus dizaino principais paremta koncepcija, idėja, vienijanti pasaulinę, o ypač Europos dizaino praktiką bei teoriją. Jos centre – tinkamas prisitaikymas prie žmonių įvairovės. Tai kur kas daugiau nei vien stilius, mada, grožis ar estetiška daiktų išvaizda. Tai intervencija į aplinką, gaminius ir paslaugas, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas, nepaisant jo gebėjimų, poreikių, kultūros, amžiaus ar lyties galėtų pilnavertiškai dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose.

Visi mes tam tikrose situacijose galime pasijusti neįgaliais. Pavyzdžiui, kai atvykstame į svetimą miestą ir negalime susiorientuoti naujoje erdvėje, jei miesto dizaino elementai – nuorodos, informaciniai ženklai, kitos vizualinės komunikacijos priemonės ar miesto erdvinė struktūra – nepadeda mums jos lengvai perprasti ir suvokti. Tarkime, būdamas kairiarankis galite susidurti su tam tikrais sunkumais naudojantis  netinkamai suprojektuotais daiktais. Štai, išmaniųjų įrenginių ar kompiuterių aplinkų kūrėjai  ne veltui šiandien konkuruoja dėl jų intuityvumo, kad technologijos būtų suprantamos visiems vartotojams, nepaisant jų amžiaus, išsilavinimo, naršymo įpročių, išmanymo ar kultūrinių skirtumų.

Iš čia kyla tam tikras aplinkos, daiktų ir paslaugų universalumo poreikis, kurio centre – naudotojas –skirtingas ir kitoks, bet kaip visuomet teisus ir turintis poreikį bei teisę tapti nepriklausomu, pasirinkti savąjį gyvenimo būdą.  Iš čia kyla ir svarbiausias „Dizaino visiems“ tikslas – aplinkos be fizinių ar socialinių barjerų projektavimas bei kūrimas. Visiems.

– Kalbant apie dizaino universalumo idėją, kaip ji siejasi su Kaunu kaip UNESCO dizaino miestu?

– Labai tiesiogiai. Siekdami pateisinti Kauno, kaip UNESCO Kūrybinių miestų tinklo dizaino srityje miesto vardą, turime ne tik džiaugtis, saugoti ir įveiklinti turimus architektūros bei dizaino paveldo resursus, bet puoselėti visapusišką ir aktualią dizaino kultūrą.  Juk miestas – tai ne vien statiniai ir erdvinės struktūros, bet visi žmonės. Dizainas yra tam, kad padėtų sukurti žmogaus ir jo daiktinės aplinkos santykių harmoniją.

Taigi dizainas yra įrankis ir būdas viename, kuris gali padėti miestui tapti patrauklesniu, geriau veikiančiu, funkcionuojančiu, patogesniu, lengviau pasiekiamu, smagesniu gyventi.  Juk net nesusimąstome, kad nuo daiktinės aplinkos „lengvumo“ ir draugiškumo priklauso ir mūsų psichofizinė, psichoemocinė būsena, santykiai vienas su kitu. Tai mokslininkai jau įrodė ir pagrindė.  Tą, ko gero, esame vienaip ar kitaip patyrę per sovietmečio aplinkos rūstumą bei nerangumą.

Šia prasme, dizainas kaip mąstymo būdas arba kaip dizaino technikomis paremtas problemų sprendimo būdas miesto atveju visų pirma reiškia viešų erdvių projektavimo, planavimo bei viešų paslaugų kokybės užtikrinimą bei prieinamumą. Kauno atveju – tai neišvengiamai turėtų tapti prioritetine ir ilgalaike miesto strategija. O impulsą tam galėtų duoti Kauno Europos kultūros sostinės 2022 programa bei renginiai.  Manau, labai svarbu išplėsti suvokimo ribas, kad dizainas – ne vien madingi daiktai, baldai, drabužiai ar interjeras. Reikia nutiesti tiltus tarp skirtingų su dizainu susijusių sričių, veiklų, „stovyklų“ – kūrėjų, menininkų, verslo bei pramonės atstovų – siekiant glaudesnio susikalbėjimo ir bendradarbiavimo. Turėtume siekti, kad miestas būtų ne tiek kūrybiškas, kiek visų pirma kuriantis, kad imtume generuoti apčiuopiamus rezultatus, kad „užsikrėstume“ geru dizainu ir būtume verti Dizaino miesto vardo.

– Esate minėjusi, kad kultūra negali būti matuojama vien kiekybiniais skaičiais (pavyzdžiui, žmonių, atėjusių į parodą skaičiumi). Kaip tuomet išmatuoti kultūrą?

– Iš tiesų, pamatuoti kultūros vertę ar investicijų į kultūrą atsiperkamumą – labai sudėtingas ir opus klausimas. Dominuojanti ekonominio atsiperkamumo bei taip vadinamoji sektoriaus ekonominio augimo linija nėra pajėgi atspindėti pilnos vertės, kurią šis sektorius sukuria visuomenėje ir visuomenei.

Šalia skaičių labai svarbūs tampa kokybiniai rodikliai, liudijantys apie gerėjančią gyvenimo kokybę per stiprėjančius bendruomeninius santykius, augantį priklausymo vietai ir bendruomenei jausmą, pasitenkinimą gyvenimu, galimybė harmoningai derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, ir pan.  Beje, tai liudija ir naujausios studijos, siekiančios išmatuoti meno, kultūros ir kūrybinių industrijų poveikį.

„Kauno – Europos kultūros sostinės“ programai šis klausimas yra itin aktualus.  Neišvengiamai susiduriame su klausimu, kaip pamatuoti tokio kultūros įvykio, kaip šis, naudą ir vertę?  Galiu pasakyti tik tiek, kad programoje esame numatę pasitelkti ne vien kompleksinius mokslinius įrankius, bet į problemą pažiūrėjome ir kaip į kūrybinį iššūkį. Kadangi Kaunas siekia tapti laimingu miestu, įsirašęs tai į miesto strateginės plėtros programą, tad mes labai rimtai svarstome apie tai, kad kodėl gi tos laimės nepamatavus? Ketiname sukurti inovatyvų dizaino objektą – laimės ir emocijų matuoklį.


10 sausio, 2025

1991-ųjų Sausio įvykių metu daugelis jautėsi privalą būti Vilniuje prie Seimo ar Televizijos bokšto, esantys Kaune važiavo budėti į Sitkūnus […]

8 sausio, 2025

Kauno centre iškilo neišlikusiai tarpukarinei miesto architektūrai skirta 4 bronzinių skulptūrų kompozicija. Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino sukurtomis miniatiūromis įamžinta architekto Felikso […]

5 sausio, 2025

Sulig naujais metais įsigaliojus ir naujoms šilumos kainoms, centralizuotai tiekiama šiluma būstus šildantiems kauniečiams teks plačiau atverti piniginę, mat sausį […]

3 sausio, 2025

Kasmet susisiekimo infrastruktūrą gerinantis ir padidintą dėmesį eismo saugumui skiriantis Kaunas pasiekė lauktų rezultatų. Analogų šalyje neturintys rombo formos ženklai […]

29 gruodžio, 2024

Sutinkant 2025-uosius, sostinėje penktus metus iš eilės nebus šaudomi naujametiniai fejerverkai. Nors Kaune ir Klaipėdoje pirotechninių šou neatsisakoma, tačiau šių […]

26 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė buvęs krašto […]

25 gruodžio, 2024

Kaunui ir Liublinui gavus 30 tūkst. eurų Europos paveldo ženklo finansavimą, miestuose ketinama rengti bendras kultūrines veiklas. Kultūros ministerijos teigimu, […]

23 gruodžio, 2024

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ragina savivaldybių vadovus „pakelti galvas“ ir kalbėtis su naująją valdančiąją dauguma, siekiant tobulinti savivaldos darbą […]

20 gruodžio, 2024

Kauno apygardos teismas Marijampolės savivaldybės tarybos narę Vaidą Pituškienę pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais, penktadienį […]

20 gruodžio, 2024

Netekus artimo žmogaus, svarbiausias uždavinys tampa tinkamai atsisveikinti su mirusiuoju. Tačiau šis emocinis laikotarpis neretai komplikuojamas dėl praktinių sprendimų, susijusių […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

10 gruodžio, 2024

Šalia didžiausios šalies oranžerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune, prasidėjo statybos darbai: per šią žiemą čia bus įrengtas vadinamasis […]

6 gruodžio, 2024

Vakar Raseinių rajone, kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“, įvyko metinė darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ konferencija „Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai“. […]

1 gruodžio, 2024

Kaune ir Prienuose veikianti kepykla „Juviga“ bankrutuoja ir atleidžia visus 30 darbuotojų, apie tai informavo Užimtumo tarnybą. Apie atleidimus įmonė […]

Gelgaudiškiečių triumfas
30 lapkričio, 2024

Lapkričio 28 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko integracinis futbolo turnyras  8 prieš 8 “Visi esame […]

29 lapkričio, 2024

Europos Prokuratūra, kartu su Europos Sąjungos (ES) skirtingų šalių teisėsaugos pareigūnais, tiria didelio masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) schemą […]

Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
27 lapkričio, 2024

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis smerkia penktadienį „Žalgirio“ rungtynes stebėjusių sirgalių jam skirtą necenzūrinę sirgalių skanduotę. Politiko teigimu, jo pusėn […]

25 lapkričio, 2024

Lietuvos teisėsauga pradėjo tikslinti incidento aplinkybes, kuomet praėjusią savaitę Žalgirio arenoje susirinkusių sirgalių skanduotėje buvo girdima necenzūrinė leksika, taikyta Kauno […]