Ateities miestai – be CO2 emisijos ir su žalia energija: kaip šio tikslo sieks Vilnius ir kitos Baltijos šalių sostinės?

Pavasarį Vilnius pateko tarp 100 Europos miestų, kurie iki 2030 m. įgyvendins eksperimentinę inovacijų programą ir sieks iki minimumo sumažinti CO2 emisiją. Siekiant gilinti bendradarbiavimą ir dalytis patirtimi, padėsiančia siekti šio tikslo, sostinėje vyko tarptautinė konferencija „Cities Mission Baltic Conference”, subūrusi Baltijos šalių sostinių, Europos Sąjungos institucijų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų atstovus. Jos metu vyko 3 išsamios diskusijos apie miestų iššūkius ir pasiekimus, jų bendradarbiavimą skirtinguose sektoriuose.

Europos Komisijos Žaliųjų miestų misijos vadovas Patrick Child konferencijos pradžioje kalbėjo, kad matydama Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir jausdama jo padarinius, Europos Sąjunga privalo palaikyti ir remti Ukrainą. Anot jo, šiame kontekste papildomos svarbos įgauna ir kova prieš klimato kaitą bei iškastinio kuro atsisakymas.

„Dabartinė krizė suteikia naujos svarbos ir Miestų misijos programai, kuri – savotiškas atsakas dabartinėms turbulencijoms. Egzistencinė klimato kaitos grėsmė, energetinės nepriklausomybės būtinybė, lėtėjanti ekonomika ir augančios kainos verčia mus kuo greičiau atsisakyti iškastinio kuro. Miestų misijos programa padės mums tai padaryti. Remdami šimtą miestų visoje Europos Sąjungoje, tarp jų ir penkis Baltijos šalių miestus – Liepoją, Rygą, Taliną, Vilnių ir Tauragę, padėsime jiems virsti inovacijų centras ir lyderiais, tapsiančiais pavyzdžiais visiems Europos miestams”, – sakė P. Child.

Tankesni miestai ir gyventojų įtraukimas

Vilniaus savivaldybės meras Remigijus Šimašius pirmosios diskusijos apie CO2 emisijos mažinimą miestuose metu akcentavo, kad siekdami klimato neutralumo tikslų, miestai turėtų tapti šios misijos vėliavnešiais.

„Mes turime kalbėti apie miestų planavimo iššūkius, siekį paversti juos kompaktiškais ir tankiais. Privalome pritraukti žmones į miestų centrus, kur jie gyventų draugiškai su aplinka, judėtų tvariais būdais ir paliktų mažesnį CO2 pėdsaką. Tuo pat metu siekiant klimato neutralumo tikslų labai svarbu kalbėti su miestiečiais, įtraukti juos į plano kūrimo procesą. Tai turėtų apimti ne tik gyventojus, bet ir nevyriausybines organizacijas, verslus, švietimo įstaigas bei dar daugiau”, – sakė R. Šimašius.

Rygos meras Mārtiņš Staķis, kalbėdamas apie būdus ir priemones, galinčias padėti kovoti su CO2 emisija miestuose, pasidalijo Rygos patirtimi.

„Viskas prasideda nuo idėjos ir lyderystės politiniame lygmenyje. Turint tikslų ir jų siekti pasiryžusių žmonių, būtina įtraukti ir ekspertus. Pavyzdžiui, mes sukūrėme atskirą energetikos agentūrą, kuri sudarė konkretų planą iš 110 skirtingų priemonių ir veiksmų, padėsiančių įgyvendinti klimato neutralumo siekį Rygoje. Mūsų skaičiavimais, tam prireiks 2,7 mlrd. eurų. Tiesa, lygiai taip pat svarbu įtraukti ir žmones, todėl mes padalinome Rygą į 48 „kaimynystės centrus”, turinčius savo koordinatorius, kurie nuolat kalbasi su miestiečiais, organizuoja įvairias iniciatyvas rajonų lygmeniu”, – sakė M. Stakis.

Jis pridūrė, kad padėti keisti žmonių požiūrį ir skatinti juos imtis tvaresnių permainų savo kasdienybėje gali ir įvairios kampanijos: „Neseniai Airijoje vyko reklaminė kampanija, kurios pagrindinė žinutė skambėjo taip: „Izoliuodamas namus, izoliuoji Putiną”. Tai puikus būdas pritraukti šias problemas arčiau žmonių, parodant, kad energinis efektyvumas didina mūsų energetinę nepriklausomybę.”
Miestai turi prisitaikyti

Talino vicemeras Vladimir Svet pristatė Estijos sostinės pavyzdį. Anot jo, prieš kurį laiką savivaldybė inicijavo strategiją „Talinas 2035″, kurios pamatu tapo nuo nulio sukurtas departamentas.
„Mes peržiūrėjome visą Talino valdymo struktūrą, pasirinkome departamentus ar net atskirus žmones, labiausiai susijusius su sritimis, kuriose miestas sieks tvarių permainų. Tuomet juos sujungėme į pagrindinį departamentą, atsakingą už žalių pokyčių priežiūrą ir įgyvendinimą. Tai apima ne tik miesto ar aplinkos planavimą ir judumo, bet ir socialinius bei kultūrinius aspektus. Tokios permainos yra būtinos, nes, norėdami išgyventi, miestai ir jų gyventojai privalo adaptuotis, tapti stipresni, greitesni ir kūrybiškesni”, – teigė V. Svet.

Jis pažymėjo, kad tam Talinas pasitelkia ir šiuolaikines technologijas – šiuo metu Estijos sostinės energetikos specialistai kuria specialų skaitmeninį žemėlapį, padėsiantį efektyviau naudoti saulės energiją.

„Mes nuolat skatiname saulės elektrinių įrengimą privačiuose namuose, esame parengę ir specialų gidą, padedantį savininkams apsispręsti ir aplikuoti. Tačiau saulės elektrinės turi daugybę technologinių apribojimų, jos negali būti įrengtos bet kur. Todėl šiuo metu kuriame skaitmeninį miesto žemėlapį, kuris automatiškai išanalizuotų kiekvieno pastato paviršius, stogus ir nustatytų, kuriuose namuose įrengti šias jėgaines įmanoma ir apsimoka labiausiai, kur jos duos daugiausiai naudos, o kur to daryti neverta”, – pasakojo Talino vicemeras.

Akcentavo renovacijos ir energetinės nepriklausomybės svarbą

Antrosios konferencijos diskusijos apie energiją ir pastatus metu, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas pirmiausia iškėlė slopstančios renovacijos sostinėje problemą.

„Vilniuje yra apie 4 tūkst. daugiabučių ir daugybė viešųjų pastatų, statytų prieš 1992 m. Jie turėtų būti renovuoti arba pakeisti naujais. Tačiau gyventojų aktyvumas per mažas, ES fondų lėšos taip pat senka. Todėl tiek valstybė, tiek Savivaldybė turi ieškoti naujų sprendimų, kaip įpūsti naujos gyvybės modernizacijos bangai. Mes ieškome naujų finansinės paramos būdų, domimės moderniomis technologijomis, ieškome galimybių įtraukti žmones. Tai – būtina, nes renovacijos mastai nejuda tokiu tempu, kokiu norėtume”, – sakė V. Benkunskas.

Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius pažymėjo, kad, ypač dabartiniame politiniame ir ekonominiame kontekste, itin svarbu siekti kuo didesnės Lietuvos energetinės nepriklausomybės.

„Lietuva energijai užsienyje išleidžia apie 7 mlrd. eurų kasmet. Tačiau visą šią energiją mes galime pasigaminti savo valstybėje. Iš pradžių investicijos kainuos daugiau, tačiau tokiu būdu kurtume gerokai didesnę pridėtinę vertę šaliai, o šie pinigai liktų šalies viduje. Kelias į tokią ateitį veda per atsinaujinančius energijos šaltinius – saulės ir vėjo energiją, šilumos siurblius, kombinuojant skirtingas technologijas”, – kalbėjo V. Janulevičius.

Atsisveikinimas su automobilių kultūra

Paskutinę diskusiją apie miestų transportą ir urbanizaciją Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas pradėjo nuo šalies sostinės vizijos užtikrinti, kad kiekvienas miestietis savo tikslą – pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu – galėtų pasiekti per pusvalandį.

„To siekti mums padės ir Vilniaus gatvių standartas – 12 principų, kurie įkvėps atnaujinti ir įrengti kokybiškesnes erdves, gatves ir palaikys šią viziją. Tad mes turime kurti tokį miestą, po kurį judėti būtų lengva. Vis dėlto koja kojon turi žengti ir kultūriniai pokyčiai”, – teigė T. Gulbinas.

Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą ir iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu miestu Vilniaus miesto savivaldybė šio mėnesio pradžioje įkūrė naują įstaigą – VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius”, kurios laikinąja vadove paskirta Agnė Eigminienė.

Šiuo metu įstaiga jau dalyvauja Miestų misijos programos veikloje. Tarp artimiausių darbų – pagalba rengiant paraišką Vilniui tapti pilotiniu miestu klimato neutralumo temoje, pasiruošimas Miestų misijos kontrakto ir investicinio plano rengimui.