Atidengta signataro Juliaus Beinorto atminimo lenta

Šiandien Panevėžyje vyko iškilminga Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Juliaus Beinorto atminimo lentos atidengimo ceremonija. Ši memorialinė lenta atidengta ant pastato sienos Amerikos g. 62, kuriame signataras J. Beinortas gyveno 1977-2019 m.

„Simboliška, kad šviesios atminties signataro Juliaus Beinorto atminimo lenta ant jo namo atidengiama šventinės Panevėžio miesto gimtadienio savaitės metu. Sąjūdis, Kovo 11-oji, gilus tikėjimas Lietuva ir jos ateitimi, žmogiška šiluma ir vidinė stiprybė –  prisimenant Julių Beinortą šie dalykai pirmiausia iškyla mintyse. Jis buvo ir daugumai jį pažinojusių visada išliks tiesaus, principingo žmogaus pavydžiu. Jis visada bus žmogumi, kuriuo gali didžiuotis Panevėžys ir Lietuva. Tegul ši lenta įamžina jo atminimą ir ateities kartoms“, – sakė meras Rytis Račkauskas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, visuomenės veikėjas Julius Beinortas (gim. 1943 m.) mirė 2019 m. Į Panevėžį jį gyvenimas atvedė jaunystėje. Nuo 1967 iki 1990 m. dirbo „Ekrano“ gamyklos inžinieriumi, cecho viršininku, technologinio biuro vadovu. 1988–1989 m. buvo vienas iš Sąjūdžio Panevėžio rėmimo grupės steigėjų, vėliau – Sąjūdžio miesto tarybos narys. Išrinktas į Sąjūdžio Seimą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas.

1990–1992 m. – Panevėžyje išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. 1992 m. įstojo į Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKDP). Nuo 2001 m. – susijungusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. 1992–2000 m. Seimo narys. 2001–2002 m. dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, 2002–2006 m. – Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko pavaduotojas, vyr. darbo inspektorius. 2003–2015 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.

J. Beinortas buvo neoficialaus Lietuvos žygeivių judėjimo dalyvis, turistinių kraštotyrinių akcijų organizatorius, kartu su kitais tvarkė 1863 m. sukilėlių, partizanų kapus. Unikalų pasakojimą aprašė knygoje „Mūsų žygis Simono Daukanto taku 1975 m.“ (2017). ]

Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui – 20 metų“ medaliais. Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2018).