Atidengta skulptūra Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus atminimui
Penktadienį Veiviržėnų seniūnijoje esančiame Balsėnų kaime buvo iškilmingai atidengta skulptūra „Stotelė“, skirta Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Antanavičiui atminti, jo gimimo ir vaikystės vietai pažymėti. Skulptūrą atidengė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas kartu su signataro dukra Rasa Antanavičiūte.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo Neprikalusomybės Akto signataro žmona Ona Antanavičienė, signataro seserys bei kiti giminaičiai, signatarai Romualdas Rudzys ir Mindaugas Stakvilevičius. Skulptūros atidengimą stebėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas bei Tarybos nariai: Česlovas Tarvydas, Rasa Petrauskienė, Regina Kernagienė, Voldimara Jasmontaitė, Algirdas Liaudanskis, Dalija Šeporaitienė. Skulptūra buvo atidengta signataro gimimo dieną – lapkričio 25-ąją. Kitais metais signataras būtų šventęs 80 metų jubiliejų.
Skulptūros atidengimo šventę kartu su seniūnijos darbuotojais organizavo Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė, kuri pristatė ir skulptūros idėją. Skulptoriaus Antano Šnaro skulptūra „Stotelė“ – tokia, kokią, anot signataro dukros, būtų norėjęs išvysti ir pats K. Antanavičius. Joje nėra sureikšminamos žmogaus pareigos, jo nuveikti darbai, nėra bereikalingos popmpastikos. Skulptūra – tarsi atminties, pamąstymo aikštelė lyg pakelės stotelė, kurios centre – čia apsilankęs žmogus.
Prieš atidengiant skulptūrą meras Vaclovas Dačkauskas susirinkusiems priminė K. Antanavičiaus gyvenimą, jo veiklos reikšmę mūsų šaliai. Vaikystės prisiminimais apie signatarą dalijosi jį pažinojęs Tarybos narys Česlovas Tarvydas. K. Antanavičiaus kolega Mindaugas Stakvilevičius pasakojo apie signataro tvirtą būdą, jo gebėjimą išlikti nepalenkiamam ir sąžiningam pačiam sau ir Tėvynei. Nepriklausomybės Akto signataro dukra Rasa Antanavičiūtė džiaugėsi susirinkusiųjų gausa ir dėkojo ne tik už iškilusią skulptūrą, bet ir nuolatinį bendravimą ir bendradarbiavimą ją kuriant.
Kazimieras Antanavičius (1937– 1998) gimė 1937 m. lapkričio 25 d. Kretingos apskrities Veiviržėnų valsčiaus Balsėnų kaime. Baigė Šilalės vidurinę mokyklą. 1955 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą ir 1959 m. jį baigė su pagyrimu. 1968 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir pradėjo dirbti Vilniaus inžineriniame statybos institute, kur darbavosi daugiau nei dvidešimt metų. 1969 m. įkūrė Valdymo sistemų mokslo tyrimo laboratoriją ir jai vadovavo iki 1986 m. 1977 m. apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją. 1980 m. suteiktas ekonomikos daktaro laipsnis, o 1982 m. profesoriaus vardas. 1982 m. išrinktas VISI Statybų valdymo katedros vedėju. 1986 m. ėmė dirbti Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos institute, Ūkio mechanizmo skyriaus vedėju. Nuo 1987 m. kūrė ir gynė Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepciją. Rengė sovietinės ekonomikos transformavimo į rinkos ekonomiką projektus.
Dalyvavo kuriant Sąjūdį, buvo išrinktas Sąjūdžio tarybos ir Sąjūdžio seimo nariu. Rengė ir vadovavo Sąjūdžio ekonominėms programoms, paruošė Lietuvos ekonomikos reformos įstatyminę bazę. 1989 m., kaip Sąjūdžio kandidatas, Vilniaus „Spalio nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje“ išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1990 m. Vilniaus miesto 13-oje rinkimų apygardoje išrinktas LR Aukščiausios Tarybos deputatu. 1992 m. Gargždų rinkimų apygardoje išrinktas LR Seimo nariu. Nuo pat darbo LR Aukščiausioje Taryboje pradžios buvo Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. Nusivylęs Seimo darbu 1994 m. iš Ekonomikos komiteto pirmininko pareigų atsistatydino. Kadencija LR Seime baigėsi 1996 m. Dirbdamas LR Aukščiausioje Taryboje ir LR Seime parengė per šimtą įstatymų, Seimo nutarimų projektų, Lietuvos ekonomikos atkūrimo ir plėtojimo metmenis.
Nuo 1997 m. rudens dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Biznio ir vadybos fakultete, 1996-1998 m. dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Ekonomikos institute.
Mirė 1998 m. balandžio 16 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
