Atidengtas paminklas M. Gandžiui ir H. Kalenbachui
Rusnės miestelyje (Šilutės r.) M. Gandžio gimimo dienos proga buvo atidengtas paminklas, skirtas Indijos kovotojui iš laisvę ir nepriklausomybę M. Gandžiui ir jo ilgamečiam bendražygiui, „Sielos dvyniui“ H. Kalenbachui.
Paminklo atidengimo išvakarėse Valdovų rūmų Didžiojoje Renesanso menėje įvyko konferencija, skirta artimiau susipažinti su M. Gandžio ir H. Kalenbacho biografijos faktais, jų draugystės keliu. Paskaitą skaitė Izraelio universiteto mokslininkas Šimonas Levas, daugiau kaip penkerius metus tyrinėjęs šių asmenybių gyvenimus.
Paminklo atidengimo iškilmės prasidėjo svečių eisena nuo Rusnės seniūnijos, lydima „Pamario Bras“ orkestro, kurią pasitiko Atmatos upėje išsirikiavę laivai. Atidengti paminklo buvo pakviesti Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Indijos Respublikos žemės ūkio jaunesnysis ministras Mohanbhai Kundariya, vienos didžiausių Indijos farmacijos kompanijų „Cipla“ savininkas ir paminklo pagrindinis mecenatas dr. Yusuf K. Hamied bei Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Indijos Respublikoje, Nepale ir Bangladeše Laimonas Talat-Kelpša, Indijos ambasadorius Lietuvai Ajay Bisaria,M. Gandžio vaikaitis Tushar Gandhi, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, H. Kallenbacho dukterėčios anūkas ir Kallenbachų šeimos archyvo sergėtojas Eli Sarid, Jeruzalės universiteto profesorius, monografijos apie M. Gandžio ir H. Kallenbacho santykius autorius Šimon Levas (Shimon Lev), paminklo skulptorius Romas Kvintas ir architektas Saulius Plungė, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Mero patarėja Inesa Murauskienė, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis bei Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad ši bronzinė skulptūra – tai paminklas dviejų tautų – Lietuvos ir Indijos bei dviejų žmonių draugystei ir yra litvakų pasiekimų liudijimas.
Indijos Respublikos žemės ūkio ministras Mohanbhai Kundariya dėkojo už Indijos nacijos tėvo M. Gandžio ir jo artimo bendražygio H. Kalenbacho pagerbimą, kas simbolizuoja artimą draugystę tarp Indijos ir Lietuvos valstybių. „Šis monumentas primena dviejų bendražygių kuriamą laisvą nuo priespaudos valstybę, kur svarbiausia tampa laisvė ir žmogiškumas. Indija ir Lietuva praėjo vienodą kelią, siekiant laisvės ir nepriklausomybės. Šie du bendražygiai pavertė mūsų pasaulį geresne vieta,“ – teigė Indijos Respublikos ministras.
Žmogus – vienas didžiausios farmacijos kompanijos savininkas dr. Yusuf K. Hamied yra siejamas tamprių ryšių su Lietuva, nes gimė 1936 m. Vilniuje, o jo mama – Lietuvių kilmės žydė Liuba Derčanska. Šis paminklas – tai tarsi simbolinė duoklė savo gimtai šaliai. Svečias pasidalino savo biografiniais faktais ir saitais, kurie sieja jį su Lietuva, Indija ir M. Gandžiu. Džiaugėsi, kad idėja garsiai išsakyta 2014 metų rudenį, šiandien tapo kūnu ir kartu su garbiais svečiais gali dalyvauti jos atidengimo ceremonijoje.
Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, sveikindamas susirinkusius svečius šia ypatinga proga, pasidžiaugė, kad šios iškilios asmenybės įsikuria Lietuvos didžiausioje saloje, nuostabiame gamtos kampelyje, Rusnėje. „H. Kallenbachas į gimtinę grįžta kartu su bendražygiu, artimu draugu ir „sielos dvyniu“ – vienu žymiausių Indijos kovotojų už laisvę Mahatma Gandžiu. Kova už laisvę ir nepriklausomybę – Lietuvą ir Indiją vienijančios sritys, kurių rezultatas – galimybė pažinti ir iš naujo atrasti šias asmenybes. Čia išskirtinė vieta, kurioje susilieja ne tik upių vagos, bet ir dvi skirtingos, tačiau tuo pačiu ir artimos šalys, jų kultūros ir tradicijos. Šis paminklas taps bendruomenės dalimi, o ši promenada ves istorijos keliu mūsų krašto žmones ir svečius,“ – kalbėjo Savivaldybės meras. Rusnės seniūnė pasidžiaugė, kad Indija atkeliavo į Rusnės miestelį ir sulaukta ypatingo tarptautinio dėmesio.
Tikimasi, kad žmonės atvyks pažiūrėti ne tik skulptūros iškilioms asmenybėms, bet skatins domėjimąsi Lietuva, Pamario kraštu, istorija.
