Atidengtos pirmosios atminimo lentos

Sekmadienį Veisiejuose atidengtos pirmosios rajone atminimo lentos, skirtos kovotojams už Lietuvos laisvę atminti. Garbingoje vietoje, ant akmeninės Veisiejų bažnyčios tvoros, pakabintas lentas iškilmingai atidengė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis bei idėjos iniciatorius, Ministro Pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas.

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – renginiai Veisiejuose pradėti šventomis mišiomis Veisiejų šv. Jurgio bažnyčioje. Po jų gausybė žmonių, tarsi per Atlaidus, kaip sakė pats kunigas teol. lic. Žydrūnas Burnys, rinkosi prie akmeninės bažnyčios tvoros, kur buvo atidengtos paminklinės atminimo lentos – 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų Veisiejų valsčiaus savanoriams ir 1919 – 1920 metų Nepriklausomybės kovų Veisiejų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalieriams.

Savanorių įamžinimo atminimo lentose iniciatorius V. Kavaliauskas sakė, kad Veisiejų valsčiuje žmonių, stojusių ginti Lietuvos, buvo daugiau negu įprastas Lietuvos vidurkis. „Tai rodo, kad šiame krašte nuo seno gyvena be galo patriotiški, neabejingi rytojui žmonės. Iš jų mes galėtume pasimokyti atsidavimo, didvyriškumo ir meilės savo šaliai. Šios atminimo lentos tai savotiška skola tiems žmonėms, kurie narsiai kovojo, kad mes visi šiandien galėtume gyventi Nepriklausomoje Lietuvoje“, ‒ kalbėjo V. Kavaliauskas, dėkodamas Lazdijų rajono savivaldybei už visokeriopą idėjos palaikymą ir pagalbą ją išpildant.

Kalbėjęs Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis sakė, kad šios pirmosios atminimo lentos Veisiejuose tėra tik pradžia savanorių įamžinimo visame Lazdijų krašte. „Mes turime atsiminti tuos žmones, kurie kovojo už mūsų Nepriklausomybę, marmure iškalti jų pavardes ateinančioms kartoms. Tai mūsų praeitis, tai mūsų nesuklastotos istorijos kelias į šiandieną. Ir jokios agresyviai nusiteikę jėgos nepajėgs ištrinti mūsų garbingos istorijos“, ‒ kalbėjo meras A. Margelis.

Meras išreiškė padėką profesoriui Juozui Galdikui, kuris finansiškai parėmė vienos iš atminimo lentų gamybą.

Iškilmingai atidengus atminimą liudijančias lentas, kunigui teol. lic. Ž. Burniui jas pašventinus, žmonės patraukė prie Nepriklausomybės paminklo, kur padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles.

Vėliau šventinis renginys persikėlė į šiltus ir jaukius Veisiejų kultūros namus. Čia iš ekrano į susirinkusius salėje žmones žvelgė Veisiejų krašto šviesuoliai, dalindamiesi savo mintimis, ką jiems reiškia Vasario 16-oji. „Širdis džiaugiasi, kai matau, kad valstybinių švenčių minėjimuose susirenka tiek jaunų žmonių“, ‒ kalbėjo tarybos narė, visuomenininkė Janina Ražukienė. O Sigito Gedos eilėmis kalbėjęs Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas ragino visus didžiuotis, jog „esame iš Lietuvos“.

Sveikinimo žodį taręs meras A. Margelis priminė, jog į tą 1918 metų vasario 16-ąją eita ilgu ir skaudžiu keliu. „Šis kelias subrandino mūsų tautą per sukilimuose išlietą kraują, Sibiro kančias, klajones pavojingais knygnešių takais. Lietuvos valstybė buvo atkurta ant mūsų senolių puoselėtų tautiškumo pamatų – gimtosios kalbos, istorinės atminties bei tradicinės kultūros. Visa tai yra mūsų tautos gyvastis ir savastis“, ‒ kalbėjo meras, pridurdamas, jog nors esame maža valstybė, per šimtmečius patyrusi daug skriaudų ir negandų, tačiau galime didžiuotis, jog visais laikais nestigo drąsių, protingų ir savo gimtąją šalį besąlygiškai mylinčių žmonių, siekiančių Tėvynę vesti laisvės ir nepriklausomybės keliu.

Su švente veisiejiečius ir visus susirinkusius taip pat sveikino profesorius Juozas Galdikas bei Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Šventinį renginį „Lietuva – mano kraštas“ Veisiejų kultūros namuose papuošė daugybė gražių šokių, prasmingų kalbų ir skambios muzikos.