Atkurtos Lietuvos 100-mečiui – opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“

Vasario 17-ąją Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“.  Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas sugrįžo prie šio pastatymo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio proga.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas sako, kad vasario 16-ąją, prieš šimtą metų, atkurta ne tik Lietuvos nepriklausomybė. Šią datą galima vadinti ir šalies operos atgimimu, nes netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvių meno kūrėjų draugija įsteigė Operos vaidyklą. „Opera „Prūsai“ pasirinkta ieškant savito, klaipėdietiško akcento. Esame istorinėje vietoje“,- sakė J.Sakalauskas, operos pristatymo vykusio Klaipėdos piliavietėje, metu.

Dirigentas Tomas Ambrozaitis akcentavo išskirtinius savitą požiūrį į chrestomatinę Herkaus Manto dramą turinčio režisieriaus Gedimino Šeduikio bei scenografės Sigitos Šimkūnaitės užmojus. G.Šeduikis, kaip režisierius išskirtinis tuo, kad turi muzikinį išsilavinimą bei skaito ne tik operos scenarijų, bet ir partitūrą. „Su G.Šeduikiu prasideda nauja šalies operos režisierių era“,- žiūrovus bando sudominti T.Ambrozaitis.

Opera „Prūsai“ Klaipėdoje buvo pastatyta ir prieš 20 metų, tad naujajame pastatyme dainuos ir dainininkai operoje dainavę prieš eilę metų. „Pavyzdžiui Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas dainininkas Kęstutis Nevulis vėl atliks Kolčio partiją. Tas pats, tik brandesnis atlikėjas“,- pasakojo T.Ambrozaitis.

Režisierius G.Šeduikis akcentavo, kad operos „Prūsai“ siužetas unikalus ir vertas didžiosios scenos, nes turi „platų kontekstą“. „Tai apie drama apie išlikimą, skirtingų kultūrų susidūrimą. Kartu apie žmones ir jų likimus. G.Kuprevičiaus sukurta opera nepavaldi laikui. Ir šiandien labai aktuali ir šiuolaikiškai skamba ypač aukšto meninio lygio kompozitoriaus sukurta muzika su daug romantizmo“,- sako G.Šeduikis.

Spektaklio vaizduojamas laikmetis pristatomas pasitelkiant stambius simbolius: linijas, erdvę. „Atsisakėme beverčių daiktų. Pirmame operos plane du žmonės ir dviejų pasaulių susidūrimas“,- sako G.Šeduikis.

Spektaklio pastatymas bus šiuolaikiškas, stilizuotas, o specialaus akcento ieškota net užsienyje. Vis dar slepiamas scenos rekvizitas parvežtas net iš Vokietijos.

Slepiami ir spektaklio kostiumai, kuriuos sukūrė žymioji rūbų dizainerė Sandra Straukaitė. Jei spektaklio scenografė Sigita Šimkūnaitė jau dirbo su šokio spektakliu „Karmen siuita“, tai opera „Prūsai“ tapo S.Straukaitės debiutu Klaipėdoje. „Esu sužavėta puikaus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvo ir jų atsidavimo savo darbui. Noriu akcentuoti tik, kad spektaklis šiuolaikiškas, tad neišvysite tradicinių šarvų ir panašių dalykų. Norėdama suteikti šiuolaikiškumo rinkausi pavyzdžiui į šarvus panašų audinį“,- sakė S.Straukaitė.

Operos pagrindinio herojaus Herkaus Manto partiją atliks baritonai – Mindaugas Rojus ir Steponas Zonys. Kristina naujajame spektaklyje taps Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadona, „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi bei antrą kartą metų solistės titulu apdovanota Viktorija Miškūnaitė ir viena geriausių uostamiesčio muzikinio teatro solisčių Rasa Ulteravičiūtė. Kas dainuos premjeroje išlieka intriga iki premjeros.

Steponas Zonys akcentavo, kad opera „Prūsai“ Klaipėdoje ne „atstatoma“, o statoma naujai. Pagal G.Kuprevičiaus planą pagrindinis Herkaus Manto vaidmuo sukurtas specialiai tenorui Virgilijui Noreikai, o Klaipėdoje jį atlieka baritonai. „Mano Herkus Mantas bus kitoks. Ir su kolega Mindaugu Rojumi nesame panašūs“,- sako S.Zonys, kuriam šis „Herkus Mantas“ pirmas pagrindinis dramatinis vaidmuo operoje. Anksčiau atlikėjui teko atlikti pagrindinių vaidmenų, tačiau ne dramose.

Beje, vasario 17-ąją į atgimusios operos „Prūsai“ premjerą atvyksta ir kompozitorius G.Kuprevičius, o kovo 22 d. opera bus rodoma Kaune, Girstučio kultūros ir sporto centre. Operą „Prūsai“ norima parodyti kuo platesniam žiūrovų ratui, tad kiek tik leis lėšos planuojama važinėti po Lietuvą.

Beje, tai brangiausia Klaipėdoje pastatyta opera. Investicijomis ją lenkia tik miuziklas „Čikaga“.

Jonas Sakalauskas, kaip Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, akcentavo, kad operoje „Prūsai“ pavyko apjungti Klaipėdos muzikų bendruomenę, kas jam kaip vadovui labai svarbu. „Prūsuose“ dainuos profesionalus Klaipėdos miesto choras „Aukuras“, šokio spektaklyje „Karmen siuita“ jau grojo Klaipėdos kamerinis orkestras. „Būtina suprasti, kad kartu galime daugiau. Ir visa tai labai naudinga keliant Klaipėdos meninį lygį“,- sakė J.Sakalauskas.

Istorija

Operos „Prūsai“ siužetas pasakoja apie tragišką šios tautos likimą. Centre – istorinė asmenybė Herkus Mantas, kurio asmeniniai interesai kertasi su prūsų laisve. Prūsų vadas, draskomas vidinės kančios, abejoja, kurie interesai – asmeniniai ar visuomeniniai – svarbesni. Tauta negali be vado, o vadas be mylimos moters Kristinos…

Spektaklyje kuriamos dvi priešiškos stovyklos – prūsų ir kryžiuočių. Artėjančios tragedijos nuojautos fone Herkus Mantas, būdamas tikras savo tautos ir šalies patriotas, iki galo lieka ištikimas savo įsitikinimams ir tautai.

Nedaugelis lietuviškų operų gali pasigirti ilgaamžiškumu scenoje ir žmonių atminty, o „Prūsai“, anot garsaus dirigento Stasio Domarko, turi išliekamąją – istorinę, kultūrinę, meninę – vertę. Ne veltui ant operos partitūros užrašyta G. Kuprevičiaus dedikacija, kuri aktuali kiekvienam laikmečiui, kiekvienai šaliai, skelbia: „Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“.

1997 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Tąkart ji dedikuota pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui, paminklo Lietuvininkų aikštėje atidengimo proga. Pagrindinio herojaus Herkaus Manto partiją, specialiai jam skirtą, atliko vienas žymiausių šalies operos atlikėjų tenoras Virgilijus Noreika. Operai dirigavo Klaipėdos miesto kultūros magistras, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus savininkas Stasys Domarkas.

1972 m. Giedrius Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui „Herkus Mantas“ pastatytą pagal garsiąją to paties pavadinimo Juozo Grušo dramą. Taip kai kurie kino filmo „Herkus Mantas“ fragmentai transformuoti į operos „Prūsai“ muziką.