Atliekų krizė Šiauliuose gilėja, esminiai klausimai lieka neatsakyti
Žilvino Šilgalio vadovaujamas Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) perėmė Šiaulių mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, skirtus gyventojų mišrių komunalinių atliekų tvarkymui. Nepaisant to, nerūšiuotos ir neapdorotos komunalinės atliekos, surenkamos 260 tūkst. gyventojų turinčiose Šiaulių regiono savivaldybėse, ir toliau verčiamos į sąvartyną. Įrenginius valdanti ŠRATC neturi nei reikiamų leidimų, nei žmogiškųjų resursų, nei būtinų žinių rūšiuoti ir apdoroti atliekas MBA įrenginiuose, o tai reiškia, kad aplinkosauginė situacija regione kasdien vis blogės.
ŠRATC dar praėjusių metų gegužę pareiškė nutraukianti sutartį su įmone „NEG Recycling“, kuri daugiau nei penkerius metus prižiūrėjo ir operavo MBA įrenginius ir kasdien rūšiavo ir tvarkė viso regiono gyventojų komunalines atliekas.
Šį pirmadienį paskelbtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas leido ŠRATC įgyvendinti savo ketinimus. Sutartis buvo nutraukta ir MBA įrenginiai trečiadienį perduoti ŠRATC, kuris, kaip tapo aišku, visiškai tam nepasiruošęs: nėra gautas leidimas, nepasamdyti specialistai.
Dėl to MBA įrenginiai iki šiol stovi nenaudojami, o nerūšiuotos mišrios komunalinės atliekos – po 200 t kiekvieną dieną – ir toliau verčiamos tiesiai į sąvartyną, nors tai griežtai draudžiama teisės aktais. Ž. Šilgaliui toliau skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie perimtus MBA įrenginius ir juos prižiūrėjusią bendrovę, tikrasis vaizdas paaiškėtų, jei būtų atsakyta į šiuos esminius klausimus:
- Ar ŠRATC turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, kuris leidžia priimti ir tvarkyti atliekas? Kada jam pateikta paraiška, ar ji išvis pateikta ir kada jis turėtų būti išduotas?
- Kas ir kaip atsakys už tebesitęsiantį neapdorotų mišrių komunalinių atliekų vertimą sąvartyne? Ar yra numatytos kokios sankcijos ŠRATC už dar rudenį sąvartyne išverstus 2000 t nerūšiuotų atliekų?
- Ar buvo nustatyta kokių nors aplinkosauginių pažeidimų ŠRATC veikloje 2020-2021 m.? Jei taip – kokių?
- Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ŠRATC darbuotojų skaičius beveik nesikeičia nuo 2017 m., tuo metu MBA įrenginių operavimui reikia apie 20 žmonių komandos (tiek dirbo pas buvusį operatorių) – ar ŠRATC turi žmogiškųjų išteklių ir reikalingų žinių priimti ir apdoroti komunalines atliekas?
- Ar ŠRATC turi inžinierių, pasirengusių dirbti su rūšiavimo įrenginiais? Jei ne – kada juos tikisi pasamdyti?
- Kaip ŠRATC nepasirengimą perimti įrenginius vertina jo dalininkai – 7 Šaulių regiono savivaldybės?
- ŠRATC kaltina ankstesnį operatorių nesudarant sąlygų tinkamai kontrolei ir nekokybiškai apdirbant atliekas. Kas dabar kontroliuos paslaugų kokybę, kuomet ŠRATC tuo pat metu bus MBA įrenginių operatorius, sąvartyno operatorius ir visos Šiaulių regiono atliekų sistemos administratorius? Kas užtikrins, kad ŠRATC valdomuose MBA įrenginiuose nerūšiuotos arba netinkamai apdorotos (išrūšiuotos) mišrios komunalinės atliekos nebus vežamos į ŠRATC kontroliuojamą sąvartyną?
- Kiek gamtosauginius ir Šiaulių regiono gyventojų interesus atitinka situacija, kuomet vien šią savaitę sąvartyne atsidūrė apie 1000 t nerūšiuotų atliekų, o problemą spręsti galinti, reikiamus leidimus ir žmogiškuosius išteklius turinti bendrovė yra išstumiama, o jos vieton stoja neveiksni organizacija? Kas prisiims atsakomybę už susidariusią situaciją?
- Ar bus Šiaulių regiono gyventojams grąžinti ŠRATC surinkti pinigai už atliekų tvarkymą, kuomet atliekos buvo išverstos sąvartyne? Ar sprendimus dėl sutarties nutraukimo priėmę asmenys – Ž. Šilgalis, savivaldybių atstovai – prisiims atsakomybę už šias pasekmes ir jei teks atlyginti nuostolius bendrovei?
Gavus atsakymus į šiuos klausimus, bus ne tik galima numatyti atliekų krizės Šiaulių regione pabaigą, bet ir užkirsti kelią panašių, aplinkai ir gyventojams kenksmingų situacijų pasikartojimui.
