Atliekų sektoriaus iššūkiai – galima padangų tvarkymo krizė ir šlubuojanti GPAIS

Nepaisant pastangų Lietuvos apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo sistemą padaryti skaidresne, joje apstu problemų. Siekdama situaciją gerinti Aplinkos ministerija inicijuoja naujus įstatymų pakeitimus ir deda viltis į vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS), tačiau ekspertams ir rinkos dalyviams šių priemonių efektyvumas kelia abejonių.

Vietoje šešėlio mažinimo – papildomi mokesčiai sąžiningiems

Viena svarbiausių atliekų tvarkymo sektoriaus naujovių šiemet – padangų gamintojų ir importuotojų įtraukimas į savivaldybių atliekų aikštelėse saugomų padangų sutvarkymo finansavimą. Nuo šių metų pradžios visi registruoti padangų gamintojai ir importuotojai yra įpareigoti sudaryti sutartis su savivaldybėmis, dėl regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) aikštelėse saugomų padangų tvarkymo ir tokių aikštelių eksploatavimo finansavimo. Legaliems rinkos dalyviams tai reiškia išaugusius atliekų tvarkymo kaštus. Kokia dalimi prie RATC finansavimo reikės prisidėti kiekvienam ūkio subjektui, priklausys nuo jo užimamos rinkos dalies.

„Savivaldybių aikštelėse iš esmės nugula padangų atliekų perteklius, kuris susidaro dėl į šalį su transporto priemonėmis įvežamų, gyventojų užsienyje individualiai įsigyjamų ir, žinoma, šešėlyje esančių rinkos dalyvių nesutvarkomų padangų. Šių neapskaitytų padangų tvarkymo kaštai užkraunami legaliems gamintojams ir importuotojams, kurie sąžiningai vykdo prievoles ir, kaip numato įstatymai, finansuoja 80 proc. rinkoje realizuojamų padangų kiekio sutvarkymą. Taigi vietoje to, kad būtų naikinamas šešėlis, atsakomybė už jį ir finansinė našta perkeliama sąžiningiems rinkos dalyviams“, – sako Autogamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Rita Zdanevičienė.

Pasak AGIA vadovės, yra ir teigiama pokyčio nauda – nenorėdami savarankiškai sudaryti sutarčių su visomis savivaldybės padangų importuotojai jungsis prie asociacijų, kurios jau turi sudariusios tokias sutartis.

Lėšų padangų tvarkymui gali pritrūkti

Anot R. Zdanevičienės, pokyčių gali įvesti didinamas taršos mokestis, nes iki šiol dalis gamintojų ir importuotojų rinkosi mokėti taršos mokestį, nei finansuoti atliekų tvarkymą.  

„Vis tik pažymėtina, kad iš taršos mokesčio finansuojama tik pakankamai nedidelė dalis RATC esančių padangų atliekų, o 2020 metais lėšų gali ir visai pritrūkti, nes taršos mokestis mokamas tik metų pabaigoje. Taigi šiemet gali ištikti rimta padangų atliekų krizė“, – sako R. Zdanevičienė.

AGIA vadovės teigimu, didžiausias dėmesys šiandien turėtų būti skiriamas atliekų apskaitos nevykdantiems ar tai darantiems netinkamai, nelegaliai ar pusiau nelegaliai veikiantiems subjektams, jų ištraukimui iš šešėlio. Tuo metu dabartinėmis priemonėmis atsakomybė ir finansinė našta paprasčiausiai perkeliama sąžiningai savo prievoles vykdantiems rinkos dalyviams.

GPAIS problemų nesprendžia

Smūgį apmokestinamųjų gaminių atliekų rinkos šešėliui turėjo suduoti 2018 metų pradžioje pradėjusi veikti Vieningoji gaminių, pakuočių ir atliekų informacinė sistema (GPAIS). Vis tik ekspertų teigimu, 2,5 mln. eurų kainavusi sistema atliekų kontrolės ir rinkos skaidrumo neužtikrina, nors įmonių administracinė našta dėl GPAIS tapo gerokai didesnė, o apskaitos procesai sudėtingesni.

„Sistema atsiėjo ne tik valstybei, bet ir ją naudojančioms įmonėms, kurioms teko keisti procesus, apmokyti darbuotojus, skirti papildomus resursus naujų apskaitos reikalavimų vykdymui. Visa tai galėtų būti pateisinama, jei su GPAIS būtų pasiekta svarbiausio tikslo – atliekų rinkos skaidrumo ir efektyvios kontrolės. Deja, to tikrai nematome, o sistemos trūkumus puikiai išryškina „Ekologistikos“ gaisro Alytuje pavyzdys – GPAIS nepadėjo nustatyti tikrojo sudegusiose patalpose saugotų padangų kiekio“, – sako R. Zdanevičienė.

Net ir po dvejų metų naudojasi ne visi

Anot R. Zdanevičienės, bėda ta, kad iki šiol nėra užtikrinama, kad GPAIS naudotųsi visos įmonės, kurios privalo tai daryti. Dėl to siekis vienoje sistemoje sekti atliekų judėjimą, fiksuoti jų kiekius bei atitikimą dokumentams yra bergždžias.

„Vėlgi turime situaciją, kuomet tie ūkio subjektai, kurie ir iki GPAIS tvarkingai vykdė atliekų apskaitą, pildė reikiamą dokumentaciją, buvo nuolat tikrinami yra užkraunami papildoma administracine našta ir ją prisiima. Tuo metu apskaitos nevykdančios ar nesąžiningai tai darančios įmonės sėkmingai išvengia kontroliuojančių institucijų dėmesio ir net praėjus dvejiems metams nuo sistemos veikimo pradžios ja nesinaudoja“, – pažymi AGIA vadovė.

Reikšmingų trūkumų yra ir pačios sistemos funkcionalumuose. Kaip pavyzdį R. Zdanevičienė įvardina galimybę sistemoje išvengti į Lietuvą importuojamų atliekų apskaitos. Dėl to sistemos duomenys tampa nepatikimi, nes įmonių deklaruotose atliekų kiekiuose nebūtinai atsispindi į mūsų šalį iš užsienio atvežtos atliekos.

Aplinkos ministerija žada sistemą toliau tobulinti ir šiemet dar didesnį dėmesį skirti tam, kad visi prievolę naudotis GPAIS turintys subjektai tai ir darytų. R. Zdanevičienės įsitikinimu, nuo to priklauso galimybės šalyje užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymo kontrolę ir rinkos skaidrumą, todėl tam turi būti skirtos reikiamos pajėgos.