Atliekų tvarkymas: uostamiestis rodo pavyzdį Lietuvai

Klaipėda ir toliau išlieka geriausiai atliekų srityje besitvarkančiu Lietuvos miestu – regioniniame Dumpių sąvartyne palaidojama mažiau nei 10 proc. klaipėdiečių sukaupiamų komunalinių atliekų. Visos kitos atliekos išrūšiuojamos arba atiduodamos energijos gamybai.

Kasmet išrūšiuoja daugiau

Klaipėdos miesto savivaldybė suskaičiavo praėjusių metų atliekų tvarkymo rezultatus. Trečius metus stebima ta pati tendencija – uostamiestyje išrūšiuojamų antrinių žaliavų kiekiai kasmet didėja. 2014-aisiais pirminio rūšiavimo etape išrūšiuota 18,4 procento atliekų nuo bendro komunalinių atliekų srauto. 2013 metais šis skaičius siekė 15 proc.

„Klaipėdiečiai pernai surinko beveik 13 613 tonų perdirbimui skirtų atliekų. Tai yra, beveik 3 tūkstančiais tonų daugiau nei 2013-aisiais“, – augimo skaičius komentavo Daiva Berankienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

Pernai ypač padidėjo išrūšiuojamo plastiko ir stiklo kiekiai vadinamuosiuose „varpeliuose“ prie daugiabučių ir individualiuose namuose. Plastiko surinkimas šoktelėjo net 36 proc., lyginant su 2013 m., o stiklo – 9 proc.

Atliekos nebegula į kalną

Klaipėda išliko lydere šalyje ir pagal sąvartyne pašalinamų atliekų kiekio mažinimą. 2013 metais sąvartyne buvo palaidota 15,5 proc. visų atliekų, o pernai – jau tik 9,6 proc., kai daugelyje Lietuvos savivaldybių šis skaičius siekia net 90 proc.

„Pažangiausiose pasaulio valstybėse sąvartynai uždaromi, nes visos atliekos išrūšiuojamos, perdirbamos arba panaudojamos energijos gamybai. Akivaizdu ir džiugu, kad atliekų sutvarkymo aspektu Klaipėda jau priartėjo prie pažangiausių Europos valstybių“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak oficialios statistikos, vienas žmogus Klaipėdoje per metus sukaupia apie 418 kg, o iš jų į sąvartyno kalną nugula tik apie 40 kilogramų. Didžioji dalis komunalinių atliekų yra išrūšiuojama, arba po rūšiavimo netinkamos perdirbimui sudeginamos „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje pagaminant šilumą ir elektros energiją. Pastarasis rodiklis irgi gerėja – 2014 metais mieste sudeginta 70,8 proc. atliekų nuo bendro srauto, 2013 m. – 68,5 proc.

Geresnė infrastruktūra – geresni rezultatai

Aplinkosaugos specialistų teigimu, prie rūšiavimo populiarumo augimo Klaipėdoje prisidėjo naujos rūšiavimo vietos ir išplėstos galimybės.

 Pernai virš 1000 individualių namų savininkų gavo atskirus konteinerius stiklo, plastiko ir popieriaus rūšiavimui. Šiemet jų planuojama išdalinti dar 3000.

2014 metais apie 800 tonų atliekų, klaipėdiečiai suvežė ir į naujas didžiųjų atliekų aikšteles. Nors antrinių žaliavų ten surinkta palyginti nedaug, tačiau pati tendencija, kad žmonės atrado civilizuotą atliekų tvarkymo būdą – veža į aikšteles, o nebekrauna šlamšto prie konteinerių kiemuose – džiugina specialistus.

Pasak jų, žvelgiant į perspektyvą, atliekų tvarkymo lyderio pozicijų uostamiestis neužleis ir šiais metais.

„Manau, kad dar rūpestingiau rūšiuoti atliekas klaipėdiečius skatins spartus požeminių konteinerių sistemos diegimas. Anksčiau stiklui, plastmasei bei popieriui skirti konteineriai stovėjo atokiau nuo buitinių atliekų konteinerių, ir tai žmonėms buvo nepatogu. Dabar viskas yra vienoje vietoje – šalia buitinių atliekų konteinerių įrengti ir trys, skirtieji perdirbamoms atliekoms“, – teigia Daiva Berankienė, Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

Taip pat šiemet regioninio sąvartyno teritorijoje Dumpiuose turi būti baigta statyti atliekų mechaninio rūšiavimo gamykla, kurios paskirtis – iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti antrines perdirbti tinkamas žaliavas: metalus, plastiką, popierių, kartoną, stiklą bei kitas vertingas medžiagas. Rūšiavimo įrenginys taip pat kilstelės Klaipėdos atliekų tvarkymo rodiklius į aukštesnį lygį.