Atliekų tvarkytojai siūlo sprendimus Vilniaus valdžiai: kaip galėtų keistis sostinės veidas

„Skaudu nuolat klausytis, kai sostinę tiek patys gyventojai, tiek užsienio svečiai nuolat kritikuoja dėl miesto veidą darkančių įvairių spalvų ir formų atliekų konteinerių. Todėl mes ėmėmės to, ko iš tiesų turėtų imtis apie miesto grožį galvojanti Vilniaus valdžia – pateikėme pavyzdžius, kaip galėtų atrodyti Vilnius dabartinius konteinerius pakeitus pusiau požeminiais“, – sako Jurgita Petrauskienė, atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ direktorė.    

Pasirinktose sostinės vietose buvo nufotografuoti atliekų konteineriai ir virtualiai pakeisti pusiau požeminiais Suomijos gamintojo „Molok“ konteineriais.

„Daugumai vilniečių tikrai rūpi, kaip atrodo jų miestas. Todėl būtent savivaldybė labiausiai turėtų rūpintis miesto estetika ir skirti investicijų patrauklesnių bei patogesnių pusiau požeminių konteinerių įsigijimui – kad Vilnius stotų į vieną gretą su kitomis moderniomis Vakarų Europos sostinėmis, kuriose mums įprastų „varpelių“ nebepamatysi“, – kalba J. Petrauskienė.

Anot jos, pirminė investicija į pusiau požeminius konteinerius yra didesnė nei į antžeminius, tačiau jau po 5 eksploatavimo metų pusiau požeminiai konteineriai įgyja investicinį pranašumą, kuris vis didėja metams bėgant.

Paskaičiuota, jog retesnis ir greitesnis pusiau požeminių konteinerių eksploatavimas, didesnė jų talpa lemia net 15–20 proc. mažesnę atliekų tvarkymo kainą. Taip pat ištuštinti pusiau požeminį konteinerį gali vienas šiukšiavežio vairuotojas, naudodamasis distancinio valdymo pultu, jam nebereikia vieno ar dviejų pagalbininkų – tai irgi mažina bendrus aptarnavimo kaštus.

Daugiau nei du dešimtmečius nuo tada, kai buvo pradėti gaminti pusiau požeminiai konteineriai, jie tarnauja visur: nuo Kanados, kur spaudžia 30 laipsnių šaltis, iki Namibijos, kur tvoskia didesnis nei 30 laipsnių karštis.

Pirmieji Lietuvoje daugiau nei 350 pusiau požeminių „Molok“ konteinerių dar 2007 m. įsirengė Druskininkai. „Dabar ir patys druskininkiečiai, ir kurorto svečiai džiaugiasi visiškai kitokia miesto estetika ir švara bei sako neįsivaizduojantys, kad kurorte riogsotų mums vis dar įprasti atžeminiai konteineriai“, – kalba pašnekovė. 

Tokio tipo konteineriai itin populiarūs Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui Suomijos mieste Tamperėje, kuriame gyvena tris kartus mažiau žmonių nei Vilniuje, įrengta 2800 pusiau požeminių konteinerių. Palyginimui Vilniuje – pusiau požeminių konteinerių įrengta vos apie 400 – 500.

Vis dėlto tikėtina, kad jau greitai tokio tipo konteinerių Lietuvoje bus gerokai daugiau, kadangi iš ES struktūrinių fondų lėšų 2014 – 2020 m. laikotarpiui komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai bus skirta 70 mln. Eur.

Įrengiant pusiau požeminius konteinerius, net 60 procentų talpos yra užkasama po žeme. Dėl to šiukšlės yra geriau slegiamos, jų telpa daugiau, atliekų neištąso gyvūnai ar asocialūs asmenys.  Skirtingai nei metaliniai konteineriai, šie aptarnaujami tyliai, visiškai nekelia triukšmo, tad galima dirbti ir naktį, ir anksti ryte, netrikdant gyventojų ramybės. Aptarnauti tokius konteinerius patogu net ir tuo atveju, jeigu jie užstatyti automobiliais daugiabučio kieme. Šiukšliavežio kranas iš konteinerio ištraukia maišą, kurio turinys, patraukus virvę, pro dugną subyra į atliekų surinkimo mašiną.

Kinija, kuri pastaruoju metu tapo didžiausia pusiau požeminių konteinerių rinka, yra ir puikiausia patikimumo bandymų laboratorija. Iškalbingas pavyzdys: jeigu Suomijoje konteinerį reikia ištuštinti kartą per dvi savaites, Kinijoje – 3 kartus per dieną. Nepaisant tokio intensyvaus naudojimo, suomiai paskaičiavo, kad per metus vienam konteineriui reikalingų atsarginių detalių kaina vidutiniškai siekia vos 5,4 euro.