Atnaujinta darbo grupė, rengianti tarpinstitucinį Pilietinio ir tautinio ugdymo veiksmų planą
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl atnaujintos sudėties darbo grupės, kuri iki lapkričio pabaigos turi parengti galutinį tarpinstitucinį Pilietinio ir tautinio ugdymo 2016–2020 m. veiksmų planą ir pateikti tvirtinti Vyriausybei. Šiame plane numatyta skatinti ir palaikyti įvairias mokyklų, valstybinių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų pilietines iniciatyvas, kryptingą pilietinį ir tautinį ugdymą, o įgyvendinimo priemones pagrįsti realiomis lėšomis.
„Plane numatytos priemonės bendrai veiklai sutelks mokyklas, įvairias įstaigas, organizacijas, kad pilietinis, lituanistinis ir tautinis ugdymas taptų veiksmingesnis. Konkrečios priemonės aprėpia tiek mokyklinių istorijos ir pilietiškumo programų turinio atnaujinimą, tiek skatina aktyvią pilietinę veiklą mokykloje ir vietos bendruomenėje, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Pastaruoju metu, atsižvelgdami į nūdienos realijas, sutelkiame dėmesį į pilietinį mokinių ugdymą. Atnaujintuose bendruosiuose ugdymo planuose, kuriais mokyklos vadovaujasi nuo šio rugsėjo, socialinei-pilietinei veiklai pagrindinio ugdymo programoje rekomenduojama skirti iki 20 ir daugiau pamokų per metus. Tai 4 kartus daugiau, negu buvo iki šiol“.
Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą (5–10 klasės), yra privaloma. Kokia konkrečiai tai bus veikla, ką mokiniai darys per pamokas, mokykla nusistato pati, rengdama savo metinį ugdymo planą. Ugdymo plėtotės centras, bendradarbiaudamas su aštuoniomis bendrojo ugdymo mokyklomis, parengė mokyklų gerąja patirtimi ir praktiniais patarimais paremtas socialinės-pilietinės veiklos rekomendacijas. Jose aprašytos įvairios mokyklų jau išbandytos ir pasiteisinusios socialinės-pilietinės veiklos organizavimo formos, kurios mokytojams, atsakingiems už socialinės-pilietinės veiklos organizavimą mokyklose, pasufleruos naujų idėjų.
9 ir 10 klasėse kaip atskiro dalyko mokoma pilietiškumo pagrindų. 5, 10 ir 12 klasėse per istorijos pamokas privaloma aptarti laisvės kovas, o per lietuvių literatūros pamokas mokinius supažindinti su tremtinių ir partizanų menine kūryba. Ugdymo planuose numatyta laisvės kovų istorijai dėstyti skirti dar daugiau dėmesio, integruojant istorijos ir pilietiškumo pagrindų arba lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.
Mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą (11–12 klasės), mokykla gali pasiūlyti rinktis pasirenkamuosius dalykus, kurių turinys susijęs su nacionalinio saugumo temomis, pvz., krašto gynyba, medijos ir informacinis raštingumas. Baigiamųjų klasių mokiniai nuo 2012 m. gali rinktis kartu su Krašto apsaugos ministerija parengtą kūno kultūros modulį „Krašto gynyba“.
Į talką mokytojams ateina kitos įstaigos ir organizacijos. 2014 m. lapkritį pasirašyta trišalė Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartis, kurioje numatytos nacionalinio saugumo veiklų pagrindinės kryptys: Lietuvos šaulių sąjungos veiklos plėtra mokyklose (šiuo metu įsitraukę daugiau nei 3500 jaunuolių), stovyklos (2015 m. surengta 40 šaulių stovyklų, kuriose stovyklavo apie 4000 vaikų).
Įgyvendinant šią trišalę sutartį, parengtas ir mokyklų bendruomenėms netrukus bus pristatytas Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pasirenkamojo dalyko programos projektas. Šio pasirenkamojo dalyko, kurį galėtų rinktis 9–12 klasių mokiniai, projektą parengė istorijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, Šaulių sąjungos atstovas Mindaugas Nefas drauge su konsultantais. Mokytojams taip pat parengta nauja Nacionalinio saugumo ir kvalifikacijos tobulinimo programa.
Reaguojant į dabarties iššūkius didelis dėmesys skiriamas mokytojų kompetencijoms. Ugdymo plėtotės centras ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje įgyvendina projektą „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“. Rengiama ir artimiausiu metu bus paskelbta metodinė priemonė, skirta ugdymui 9–12 klasėse: kaip atpažinti medijose skleidžiamą klaidinančią informaciją ar atskirų grupių interesus, suvokti mechanizmus, lemiančius medijų turinį. Spalio mėn. vyks 12 seminarų, skirtų projekte dalyvaujančių mokyklų atstovams.
Kad Lietuvos jaunimas nusiteikęs patriotiškai, myli savo kraštą ir yra pasiruošęs jį ginti, parodė ir ką tik vykęs savanorių, užsirašiusių į šauktinius, aktyvumas. Gana gausiai mokiniai ir jaunuoliai dalyvauja pilietiškumo akcijose, išradingai pažymi valstybei svarbias datas. Mokiniai ir studentai Lietuvos nepriklausomybės 25-mečio proga patys inicijavo akciją „Lietuvai ir man“. Šioje akcijoje, skirtoje paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, dalyvavo daugiau nei 1200 švietimo įstaigų Lietuvoje ir užsienyje.
Iki lapkričio 12 dienos Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas yra paskelbęs idėjų konkursą mokykloms ,,Eik taip, kaip eina laisvė!“ ir kviečia mokyklas siūlyti idėjas, kaip būtų galima originaliai pažymėti Sausio 13-ąją. Kitąmet Laisvės gynėjų dieną minėsime 25-ąjį kartą.
