17 birželio, 2015
Aplinkos ministerijos informacija

Atominės jėgainės kaimynystė kels pavojų ir Lietuvos požeminiams vandenims

Nors Lietuvai negresia nei stiprūs žemės drebėjimai, nei cunamiai, dėl kurių labai nukenčia ir požeminio geriamojo vandens ištekliai, bet šiems ištekliams kiltų pavojus įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje, kuri sparčiai statoma Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Vilniaus.

Apie tai mūsų hidrogeologai kalbėjo per neseniai Vilniuje vykusį Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos seminarą „Gėlo požeminio vandens panaudojimas geriamojo vandens tiekimui pavojingose situacijose“. Jame pranešimus skaitė pasaulinio garso mokslininkai: Tarptautinės hidrogeologijos asociacijos prezidentas prof. Ken`as Howard`as, prof. Hishasi Nirei iš Ibaraki universiteto (Japonija), prof. Igoris Zekceris iš Rusijos mokslų akademijos Vandens problemų instituto ir kt.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus universiteto atstovai seminaro dalyvius supažindino su parengta moksline studija apie galimą Astravo atominės jėgainės poveikį Lietuvos priekrantinių vandenvietėms, kurios gali būti maitinamos šios jėgainės paveiktu, pavyzdžiui, avarijos metu užterštu radioaktyviomis medžiagomis, paviršiniu vandeniu.

Neries slėnyje yra nemažai priekrantinių vandenviečių, kurios aprūpina geriamuoju vandeniu Vilnių, Jonavą ir dalį Kauno. Galimą Astravo AE poveikį šioms vandenvietėms mokslininkai vertino naudodamiesi erdviniu požeminio vandens filtracijos ir taršos migracijos matematiniu modeliu. Jos dėl atominės elektrinės keliamo pavojaus, kaip rodo modeliavimo rezultatai, gali netekti nuo 57 proc. iki 89 proc. savo išteklių. Mokslininkų išvada: susidarius pavojingai padėčiai Neries upėje ir padidėjus radioaktyvumui, šios vandenvietės būtų užterštos, o Vilniaus, Jonavos ir Kauno gyventojams truktų geriamojo vandens.

Geologai, įvertinę Astravo AE galimą poveikį Vilniaus, Jonavos ir Kauno krantinių vandenvietėms, teigia, kad reikia paruošti planą, kaip aprūpinti šių miestų gyventojus geriamuoju vandeniu bet kokiu atveju. Jame turėtų būti numatyti praktiniai veiksmai – pradedant labiausiai pažeidžiamų vandenviečių stebėsenos sustiprinimu ir baigiant visišku pavojingų vandenviečių išjungimu, jų pakeitimu saugesnėmis.


18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

13 gruodžio, 2024

Pernai pavasarį miško paklotę Mažučių kaime sunaikinusiam Klaipėdos rajono gyventojui, teismo sprendimu, teks atlyginti beveik 28 750 eurų siekiančią padarytą […]

9 gruodžio, 2024

Lietuvoje netylant aistroms dėl to, ar naujasis žemės ūkio ministras bus pajėgus skaidriai įgyvendinti taršaus ir į grūdų eksportą orientuoto […]

2 gruodžio, 2024

Nuo gruodžio 2 d. pradedamas vykdyti Vilniaus mažos taršos zonos pilotinis projektas, kuris sieks išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus […]

30 lapkričio, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta Madeleine Grace Popkin – tarpdisciplininės menininkės iš JAV paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Joje pristatoma […]

30 lapkričio, 2024

Plungėje jau antrąkart vyko Plungės rajono savivaldybės ir Lietuvos energetikos instituto organizuota diskusija, kurios tikslas – regiono savivaldybių, verslo ir […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

29 lapkričio, 2024

Per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos pasaulyje sumažėjo stulbinančiai – net 73 proc. Šis nykimo tempas yra kritinis ir […]

„Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonija / Ugnės Henriko nuotr.
28 lapkričio, 2024

Ūkininkavimo darnoje su gamta idėja kiekvienais metais stiprėja, bendraminčių ratas didėja, bendruomenė auga. Tai patvirtina 2024 m. lapkričio 27 d. […]

Viltės Saulaitytės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Baku Klimato viršūnių susitikime pasiektas susitarimas, jog vietoje reikalingo 1,3 trln. JAV dolerių, daugiausiai teršiančios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys nuo klimato […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

21 lapkričio, 2024

Kaune, Riešutų gatvėje, į avariją patekus automobiliui, vežusiam maišus su toksiškomis medžiagomis, jos galėjo patekti į aplinką, praneša Nacionalinis visuomenės […]

21 lapkričio, 2024

Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje jau antrą kartą susibūrė keli šimtai protestuotojų, reikalaujantys nutraukti naujos valdančiosios koalicijos […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

13 lapkričio, 2024

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad „adatinio“ tipo gręžiniams (šnekamojoje kalboje dar vadinamiems adatomis, adatiniais filtrais, Abisinijos šuliniais ir pan.) […]