Atostogos be darbinių rūpesčių ir streso – kaip išeiti poilsiauti ramia galva?

Vasara – atostogų metas. Tačiau prieš išeinant atostogauti darbe dažnai tenka sutvarkyti daugybę reikalų, pasirūpinti sklandžiu darbų perdavimu kolegoms. Dėl to ruošiantis atostogoms neretai tenka verstis per galvą ir susidurti su stresu, kuris užgožia su atostogomis paprastai siejamas geras emocijas. Specialistai sako, kad taip neturėtų būti ir pataria, kaip planuojant atostogas išvengti įtampos ir mėgautis poilsiu be trukdžių.

Atostogų neturi lydėti stresas

Atokvėpis nuo kasdienių darbų ir rutinos paįvairinimas teoriškai turėtų būti raktas į geresnę savijautą ir teigiamas emocijas. Tačiau prieš kelis metus atliktos amerikiečių apklausos duomenys parodė, kad net 83 procentai darbuotojų jaučia stresą dėl atostogų, vieniems kelia nerimą darbų delegavimas, kitiems – po atostogų užvirtusi darbų lavina.

Bendrovės „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas Mindaugas Šestilo pastebi, kad vasarą darbuotojai atostogauti eina maždaug penkis kartus dažniau nei kitais metų laikais, o tai turi įtakos visos organizacijos darbo ritmui. Be to, „Telia Global Services Lithuania“ yra Švedijos įmonių grupės dalis, o šioje šalyje yra įprasta beveik visiems atostogauti vienu metu – maždaug nuo Joninių iki Žolinės. Dėl to ir Lietuvoje įmonės gyvenimas šiek tiek sulėtėja.

„Apskritai skandinaviškoje darbo kultūroje didelis dėmesys yra skiriamas darbuotojų gerovei ir poilsiui, todėl stengiamasi, kad atostogos nebūtų lydimos ženkliai išaugusių darbo krūvių ir streso prieš jas ir grįžus. Procesai sudėliojami taip, kad daliai kolegų atostogaujant, likusiems nereikėtų dirbti daugiau ar ilgiau. Be to, vadovaujamasi taisykle, kad atostogų metu darbuotojai nebūtų trukdomi darbiniais klausimais – nebent atvejis būtų išties kritinis. Tai labai svarbu norint užtikrinti kokybišką darbuotojų poilsį“, – sako M. Šestilo.

Svarbu tinkamai susiplanuoti darbus

Psichologai pataria atostogauti nepertraukiamai bent dvi savaites per metus. Ši nuostata įtvirtinta ir Darbo kodekse, nes remiantis įvairiais tyrimais, žmogaus smegenys ir organizmas pirmomis atostogų dienomis neatsiriboja nuo slegiančių darbų. Visgi 10 darbo dienų pertrauka gali pasirodyti gana ilgas laiko tarpas, todėl labai svarbu jam tinkamai pasiruošti iš anksto.

„Pagrindinis patarimas artėjant poilsio metui – peržiūrėti iki tol laukiančius svarbiausius darbus bei užduotis ir jų atlikimą, jei įmanoma, susiplanuoti taip, kad paskutinėmis dienomis prieš atostogas neliktų „degančių“ darbų. Galbūt kai kuriuos svarbius susitikimus galima paankstinti, tam tikras užduotis nukelti po atostogų? Tinkamai susidėliojus prioritetus, skubėjimo ir įtampos bus daug mažiau, o ir malonesniems pačių atostogų planavimo reikalams liks daugiau laiko“, – teigia M. Šestilo.

Laiku informavus kolegas – visiems mažiau galvos skausmo

Ypač svarbu apie atostogas kuo anksčiau informuoti tiesioginius vadovus, kurie galėtų atitinkamai planuoti ir perskirstyti komandos darbus. Organizacijose jau tapo įprasta turėti bendrus kalendorius, kuriuose galima žymėti planuojamas atostogas. Tokius vadovai skatina pradėti pildyti dar metų pradžioje, kad būtų galima paskirstyti krūvius. Likus maždaug savaitei iki atostogų rekomenduojama apie planuojamas atostogas informuoti kolegas ir partnerius,  kuriems tai gali būti aktualu. Taip jie galės geriau planuoti savo  darbus – pavyzdžiui, vėlesniam laikui atidėti tam tikrus susitikimus, užduotis, projektus.

„Apie būsimas atostogas kolegas ar klientus verta informuoti ir el. laiškuose pridedant automatinį prierašą apie tai. Jame reikėtų nurodyti atostogų datą ir pavaduojančius kolegas. Tokiu būdu atostogos niekam nebus staigmena ir visi, kuriems tai aktualu, galės atitinkamai pasikoreguoti savo planus. Žinoma, atostogų datos svarbu nepamiršti pažymėti ir organizacijos darbų planavimo kalendoriuje, jeigu įmonė tokį naudoja“, – pataria M. Šestilo.

Atostogų be rūpesčių sąlyga – atsakingas darbų delegavimas

Eksperto teigimu, atostogoms be darbinių rūpesčių ne mažiau svarbus ir tinkamas darbų delegavimas kolegoms, aiškių instrukcijų palikimas, supažindinimas su laukiančiomis užduotimis. Kuo geriau kolegos bus informuoti, kuo tikslesni paaiškinimai jiems bus pateikiami, tuo mažesnė tikimybė atostogų metu sulaukti iš jų skambučio.

Sklandus išėjimas atostogų be užduočių delegavimo kolegoms yra sunkiai įsivaizduojamas. Svarbu tam tikras atsakomybes patikėti jas prisiimti išties galintiems kolegoms, turintiems reikiamas kompetencijas, pakankamai gerai susipažinusiems su darbais ir projektais. Taip pat reikėtų pasistengti, kaip įmanoma, palengvinti darbus perimančių kolegų gyvenimą ir neužkrauti jiems ant pečių tų darbų, kuriuos bus galima atlikti grįžus po atostogų ar suspėti atlikti dar iki jų.

Kitaip tariant, „Telia Global Services Lithuania“ eksperto teigimu svarbu nepiktnaudžiauti kitų geranoriškumu ir vadovautis įmonėje nustatytomis darbų delegavimo taisyklėmis. Prieš išeinant atostogauti verta su pavaduojančiais kolegomis pasikalbėti gyvai ir dar kartą aptarti, kokios tiksliai pagalbos iš jų tikimasi, akcentuoti svarbiausius dalykus.

Verta iš anksto apgalvoti ir grįžimą prie darbų

Galiausiai, kad ir kaip nesinorėtų apie tai galvoti, vertėtų susiplanuoti ne tik išėjimą atostogų, bet ir sklandų grįžimą į darbą po jų. Specialistai pateikia keletą praktinių patarimų, kad įsiliejimas į darbus būtų mažiau skausmingas ir varginantis – tai ir gautų laiškų peržiūra bei aiškus kategorizavimas pagal svarbumą.

„Po atostogų turbūt niekam nesinorėtų stačia galva nerti į patį darbų sūkurį, todėl verta iškart įsivertinti, kokie projektai artėja, kokie svarbiausi darbai nusimato grįžus po poilsio, o kuriuos galbūt verčiau planuoti vėlesniam laikui, darbe įsivažiavus į įprastą ritmą. Kiek lengvesnis tempas leis išvengti streso ne tik prieš atostogas ir jų metu, bet ir grįžus po poilsio. Svarbiausias atostogų reikalų nepalikti savieigai“, – pažymi M. Šestilo.