Atrask Lekėčius
Marijampolės apskrityje mažąja kultūros sostine tapę Lekėčiai – miškų apsuptas miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijos rytuose. Net ir miestelio herbe tai atsispindi – jame pavaizduota sakinga pušis. Lekėčiuose yra Miškininkystės muziejus, Lekėčių miške – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, šventu laikomas šaltinis, 4 km į pietvakarius nuo miestelio – Novaraisčio ornitologinis draustinis. Svarbiausi statiniai – medinė liaudies architektūros formų Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia, 1906 metais išplėsta iš koplyčios. Čia klebonavo būsimasis vyskupas ir Vasario 16-osios Akto signataras Justinas Staugaitis. Lekėčių kaime gyveno jo sesuo, kuri užaugino poetę Gražiną Tulauskaitę-Babrauskienę (1908–1990). Šalia kelio į Novaraisčio ornitologinį draustinį auga liepa, metalinė lentelė su simboline atversta knyga žymi poetės G. Tulauskaitės gimtinės vietą. 1928 metais Lekėčiuose pastatytas Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, 1989 metais jis atnaujintas. Eidami Lekėčių pažintiniu taku, kuris pradėtas įrengti 2006 metais ir skirtas Lekėčių 500 metų jubiliejui, rasime ne tik gražių akiai vietų, bet ir pamatysime laisvės kovas žyminčių ženklų. 1992 metais Lekėčiuose pastatytas paminklas žuvusiems Žalgirio rinktinės kovotojams.
Pašventinta simbolinė kultūros metų duona
Šventės „Lietuvos mažoji kultūros sostinė Lekėčiai“ atidarymo iškilmėse po šv. Mišių Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje klebonas kun. Ričardas Kmitas pašventino simbolinę kultūros metų duoną, miestelio skvere iškilmingai pakelta balta Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliava ir atidengta skulptūrinė kompozicija. Ir plieninis gaidelis, visų mažųjų kultūros sostinių ženklas, ant akmens buvo pastatytas. Šį ženklą padirbdino vietinis menininkas Kęstutis Bybartas, jaučiantis pareigą padėti miesteliui pasipuošti visoms reikšmingoms šventėms.
Vyko ir šventinis koncertas „Mano širdy – sakmė apie Lekėčius“.
„Tikimės įdomesnių metų. Visi tradiciniai renginiai bus truputį sustiprinti, vyks ir naujų. Vienas iš tokių – keturių renginių ciklas „Atrask Lekėčius“. Visi šie renginiai – kaip atvirų durų dienos, prisistatys visi miestelio kultūrą puoselėjantys ir žmones buriantys židiniai – rodys, kas ką daro, su atvykusiais organizuos bendras veiklas. O jei atveri duris, tikiesi naujų pažinčių, užmegztų ryšių ir besitęsiančios draugystės, bendradarbiavimo“, – pastebėjo Lekėčių bendruomenės moterų klubo vadovė bei projekto „Lietuvos mažoji kultūros sostinė Lekėčiai“ koordinatorė Vaida Brazaitienė.
„Mėlynių festivalis“ – jau septintąkart
Miestelio gimtadienį liepos viduryje lekėtiškiai švenčia jau du dešimtmečius, o prieš šešerius metus jam buvo suteiktas „Mėlynių festivalio“ vardas.
„Mūsų kraštas ir mėlynės yra neatsiejami. Todėl ir buvo nuspręsta, kad „Mėlynių festivalio“ vardas tikrai tiktų. Pavadinimą net užpatentavome, kad neatsirastų norinčiųjų jį pasisavinti“, – pastebėjo V. Brazaitienė.
Tradiciškai tądien vyksta ir sporto varžybos, ir tautodailininkų kiemelis, triušių bei veislinių jūros kiaulyčių paroda, kulinarinis konkursas, skirtas šauniausiems kulinarams ir konditeriams išrinkti. Ir muzikos atlikėjų Lekėčiuose bus nemažai. Vakaro koncertai pritaikyti įvairioms amžiaus grupėms, pagal žiūrovų muzikinį skonį. Šventę vidurnaktį vainikuos fejerverkai, o ją užbaigs diskoteka jaunimui.
„Mėlynių festivaliai“ vyksta, nors mėlynės kai kuriais metais ir menkai teuždera.
„Ne šios uogos maitina ir miestelio, jo apylinkių žmones. Mūsų krašte beveik nėra nedarbo – kas nori, visuomet suranda sau užsiėmimą ir pragyvenimo šaltinį. Pačioje seniūnijoje veikia per 15 įmonių“, – pastebėjo Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis.
Renginių ciklas – „Atrask Lekėčius“
Lietuvos mažosios kultūros sostinės programoje organizuojamas naujas įdomus renginių ciklas, labai simboliniu pavadinimu „Atrask Lekėčius“. Ciklą sudarys keturi teminiai renginiai, skirti konkretiems krašto ypatumams ir jos kultūros dedamosioms dalims pristatyti. Kiekviename renginyje duris atvers ir išsamiai pristatys savo veiklas pagrindiniai vietiniai kultūros objektai: gegužės 9 dieną – Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras, gegužės 23 dieną – Paliekio dvaras, rugpjūčio 8 dieną – Čekauskų etnografijos muziejus, o rugsėjo 12 dieną – Lekėčių kulinarinio paveldo namai.
„Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro prisistatyme pasirodys visi kolektyvai, bus paruošta visų darbuotojų kūrybos paroda, Čekauskų etnografijos muziejus supažindins su senoviniais medžio apdirbimo įrankiais, kulinarinio paveldo namų lankytojai rodys, ką veikia: senoviniu būdu keps šakotį, dažys šilką natūraliais augaliniais dažais, virs savo surinktų vaistažolių arbatą. Šie renginiai ne tik pristatys Lekėčių kraštą, kultūrą, bet ir bus pilni edukacinių programų, meno kolektyvų pasirodymų. Jie pristatys susipažinti su Lekėčiais panorusiems žmonėms unikalius mūsų krašto produktus, tradicijas, paveldą, skatins kaimo žmonių, aktyvumą, verslumą. Tikimės, kad skatins krašto kultūrinį turizmą visoje šalyje“, – sakė V. Brazaitienė.
Tikisi 1000 gyventojų
Lekėčių seniūnas R. Krikštolaitis pastebėjo, kad miestelis ir vaizdingi Lekėčių krašto pušynai traukia miestiečius. Tačiau dauguma gyvenančių ar vasarojančių sodų bendrijose ar čia pasistačiusių sodybas žmonių, nors ir naudojasi miestelio infrastruktūra, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kaune ar Kauno rajone. Dėl to seniūnas apgailestauja: jei miestelyje būtų tūkstantis gyventojų, jam būtų suteiktas svaresnis finansavimas įgyvendinant įvairius projektus.
Šiemet Lekėčiuose registruota 850 gyventojų, nors, pasak seniūno, gyvena bent 100 daugiau. Tačiau pastarųjų metų tendencijos teikia vilčių, kad gyventojų miestelyje daugės, mokykla neišnyks. Didžiausias viltis seniūnas sieja su prieš porą metų atidarytu vaikų darželiu. Anksčiau tokio nebuvo, tėvai vaikus veždavo į Šakius, Kauną. Kai vaikų darželis Lekėčiuose atvėrė duris, jis greitai užsipildė.
Lekėčių seniūnas tikisi, kad mažosios kultūros sostinės metai labiau suburs bendruomenę. Gal ir daugiau gyventojų paskatins deklaruoti gyvenamąją vietą būtent čia?
