Atrask Sirvėtos salą – žygių ciklas
Antrojo žygių ciklo „Atrask Sirvėtos salą“ dalyviai susirinko Sirvėtos regioninio parko lankytojų centre, kur buvo supažindinti su vidaus ekspozicija tema „Mitologija“. Vėliau gidas pakvietė į šalia esančią direkcijos gamtos mokyklą. Ten dalyviai buvo supažindinti su bendra žygių ciklo idėja, 2-ojo žygio „Nuo kalvos ant kalvos“ maršrutu, Mitologinio tako lankytinais objektais ir kitais įdomiais taškais.
2-asis žygis savitas tuo, kad jo metu planuota daugiau dėmesio skirti Švenčionių aukštumos nelygumams pažinti, atrasti ozą. Šiandien šis žodis dažniau girdimas kalbant apie prekybos centrus. Kartais net nesusimąstant, kad gamtoje tai yra ilga, siaura kalva, atsiradusi tirpstant ledynams. Remdamasis reljefiniu žygio žemėlapiu, gidas pristatė, kokį ozą regėsime eidami numatytu maršrutu. Tai vienas iš pagrindinių žygio tikslų – pamatyti, įvertinti šį gamtos sukurtą grožį.
2-asis žygis organizuotas vakarinėje Sirvėtos regioninio parko dalyje, aplankant Šventos, Kulniškės, Stūglių, Veličkų, Aučynų ir Matukų kaimus. Ryte pajudėjome Mitologiniu taku ir drąsiai žengėme medžiais apaugusiomis Šventos miško kalvelėmis. Pakeliui gidas detaliau supažindino su akmeninėmis skulptūromis – mitologiniais senųjų baltiškųjų dievybių simboliais. Toliau ėjome link minėto ozo. Artėjant prie jo, žygio dalyviai neišvengiamai juto senojo miško alsavimą. Tai tarsi žmogaus nepaliestos vietos. Aplink kalvos, šlaitai, apsamanoję akmenys… Viskas natūralu ir tikra. Puikiai nusiteikę žygeiviai diskutavo, ar voverė pametė jų surastą riešutą, ir ar ryškiaspalvis drugelis tikslingai pasirinko minėtą gamtos kampelį savo gyvenimo pabaigai. Na, o žaliomis samanomis apaugę akmenys tarsi bylojo, kad visą minėtą grožį kūrė tirpę ledynai. Ir būtent laikas užaugino tą žalsvai pilką sluoksnį ant akmenų bei senų medžių šakų.
Didelio žygio dalyvių dėmesio sulaukė pakeliui aptiktas skruzdėlynas. Gidas vaizdžiai papasakojo apie skruzdėlynų struktūrą, reikiamas sąlygas jam atsirasti bei jų gyvavimo laikotarpį. Dalyviai turėjo galimybę sužinoti, kad regimas šakelių, žemės grumstelių, lapų, spyglių kauburėlis – tai tarsi unikalus vabzdžių statybos kūrinys. Ir tai tik viso „statinio“ viršus, stogas. Būtent po žeme „įrengtos“ pagrindinės patalpos maistui laikyti ar lervutėms auginti. Taigi, skruzdėlynus stebėti įdomu ne tik vasarą, kai gyvybės matosi daugiau jo išorėje, bet ir žiemą, kai jo gyventojų nematyti. Tiesiog šiuo metų laiku galima prieiti arčiau ir detaliau patyrinėti viršutinę skruzdėlyno dalį.
Išėjus iš tamsaus senojo miško, teko prisiminti, kas yra kirtavietė. Rodos, gamtą palietė žmogaus ranka ir aplinkui akimirksniu tapo šviesiau. Iš tikrųjų gamtos mylėtojams šviesiau buvo ten, kur mažiau patenka saulės – miško gilumoje. Kur viskas gyva, tikra ir nesugadinta.
Toliau žygio dalyviams po kojomis teko pajusti tikruosius nelygumus. Einant Švenčionių aukštumos kalvomis ir jų šlaitais, atsiveria nepaprastas gamtos grožis. Kalvų virtinės šiuo metu nuklotos nestoru sniego sluoksniu. Žemės paviršiaus nelygumai tarsi leido pajusti savotišką sezonų kaitą, artėjantį pavasarį. Vienur sniego daugiau, kitur – visiškai žalia.
Jusdami gamtos kaitą artėjant pavasariui, žengdami senuoju keliu, priartėjome prie Kulniškės kaimo. Gyvenvietė, rodos, nemaža. Tačiau gyventojų šaltuoju metų sezonu – vos keli. Senieji namai, jų langai, langinės tarsi sufleruoja, kad anksčiau kaime stengtasi išlaikyti panašų pastatų stilių, jų puošybos elementus. Kaimas gyvas savo gamta. Medžiai, augantys pakelėje, tarsi rodo tolesnę kelio kryptį. Nuostabu būna išgirsti vietinių žmonių pasakojimus apie tam tikrų vietovardžių kilmę, arba patiems suvokti jų prasmę, susieti su galimais įvykiais ar reiškiniais. Per dešimtmečius gyventojų atmintyje išlikusios perpasakotos sakmės. Pasak vienos iš jų, Kulniškės kaimo pavadinimas turi įdomią atsiradimo istoriją: kilmė siejama su legendoje minima nu¬trūkusia velnio kulnimi, palikta vakaronėje. Mat pasivertęs ponaičiu velnias visą naktį šokdino gražias merginas tol, kol nutrūko jam kulnas…
Susipažinę su Kulniškės kaimu, žygio dalyviai tolumoje ieškojo kaimo Stūglių pavadinimu. Priėjus minėto kaimo kapines, nuo kalno atsivėrė nuostabus kraštovaizdis. Dalyviai turėjo puikią galimybę su kaimu susipažinti iš aukštai. Kažkur tolumoje matėsi tik namo ar rūsio stogas. Arčiau, už kelių kalnelių – dirbami laukai. Gidas akcentavo, kad šalia yra bevardis upelis, kurį vietiniai gyventojai vadina tiesiog Stūglių ravu (grioviu). Toliau žygio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Veličkų kaimu. Praeitį menantys namai, kelios tolumoje stovinčios senojo tipo pirtelės, dideli beržai šalia jų – visa tai alsuoja senuoju kaimo gyvenimu.
Kalvų bangomis keliaujame toliau iki pat Aučynų kaimo. Čia svarbiausia – aplankyti ir įvertinti Aučynų piliakalnį. Jo šlaitai itin statūs. Žvelgiant nuo viršaus, matyti nedidelės kapinės. Jų centre – sena koplytėlė, žyminti 1857 metus. Stabtelėję šalia kapinių žygeiviai džiaugėsi, kad jos tvarkomos, neapleistos. Vadinasi ir aplinkiniai kaimai dar taip pat alsuoja gyvybe.
Šiose vietose kažkada lankydavosi žydai, prekiaudami įvairiais daiktais. Kartą vienas toks prekiautojas vežė vežime avių kailius. Važnyčiodamas jis užsirūkė – ir juos netyčia padegė. Jis puolė gesinti savo vežamo turto ir rėkė: „Avčinki, avčinki!”. Taip ir atsirado toje vietovėje įsikūrusio Aučynų kaimo vardas. Kita vertus, iš čia kilę žmonės su pavardėmis Avinas, Baronas, Baranauskas – galbūt tai siejama su anksčiau intensyviau plėtojama avininkyste? Kuo tam tikroje vietovėje žmonės užsiimdavo, tokiu ir vardu vieta savaime pakrikštyta.
Toliau keliavome pro nedidelį Matukų kaimelį ir artėjome link maršruto pabaigos – grįžimo į Šventos kaimą. Einant keliu, stebėtas miškas, aptarta jo augalija. Iš toli buvo matyti paskutinė Mitologinio tako skulptūra – Velionos pranašė pelėda. Po žygio grįžus į Sirvėtos regioninio parko lankytojų centrą ir dar kartą pažvelgus į vidaus ekspozicijoje esantį simbolinį gyvybės medį, supranti, kad būnant gamtos apsuptyje nesunku atrasti savąjį gyvybės medį. Taip pat savyje negrįžtamai užfiksuoti senojo kaimo vaizdus žvelgiant būtent nuo aukštumų.
